„Negaliu nesutikti dėl analogijos su 1940-aisiais metais. Ta minkštoji galia, ta pati minkštoji galia naudojama ir dabar. Aš suprantu, kad paprastas žmogus ne visada gali suprasti, kai ji naudodama, bet Seimo narys, mokslų daktaras turi suprasti“, – baigiamojoje kalboje sakė S.Šedbaras.
Vytautas Bakas akcentavo, kad Seimo narys nebuvo sekamas, bet ir be to VSD surinko be galo daug informacijos apei jo asmeninius, verslo santykius su nusikalstamo pasaulio atstovais, užsienio specialiųjų tarnybų atstovais, su verslo atstovais.
„Tai, kad tie ryšiai buvo nuosekliai neigiami, rodo ir apklausos protokolai, ir Seimo nario veiklos pokyčiai“, – sakė jis.
V.Bakas sako fiksavęs bent penkis prieštaravimus M.Basčio pasisakymuose. Pradedant „Rosatom“ vadovo Aleksandro Merteno susitikimų organizavimu ir informacijos apie juos slėpimu.
M.Bastys kaltę neigia
Pats M.Bastys teigė nieko bloga nepadaręs.
„Aš kategoriškai nesutinku su išvada, kurią suformulavo apkaltos komisija ir po to patvirtino parlamentas“, – Konstitucinio Teismo posėdyje sakė M. Bastys.
Pasak jo, šis procesas tėra pavyzdys, kaip galima manipuliuoti ir interpretuoti faktus.
„Aš nuoširdžiai, atsakingai, ištikimai tarnauju Lietuvos valstybei. Tą ketinu daryti ir ateityje, koks bebūtų sprendimas“, – sakė M.Bastys.
Jis tikino anketą dėl leidimo dirbti su slapta informacija pildęs nuoširdžiai ir iš tikrųjų pamiršęs apie buvusį KGB bendradarbį P.Vojeiką, kai atsakinėjo į klausimą apie pažintis su užsienio slaptųjų tarnybų bendradarbiais.
„Iš tiesų aš tą klausimą suvokiau labai paprastai, kad dabar esamų valstybių, dabar egzistuojančių, dabar veikiančių. Taip tas klausimas man atrodė tuo metu ir net neatėjo į galvą, kad turėčiau pažymėti, kad pažįstu P.Vojeiką ir keletą kartų per šešiolika metų buvau susitikęs“, – aiškino jis.
M.Bastys akcentavo, kad pats kreipėsi į lietuvių kalbos ekspertus ir aiškinęsis, kaip galima suprasti anketoje užduotą klausimą. Tas klausimas anketoje suformuluotas šitaip: „ar pažįstate, pažinojote asmenis, kurie dirbo kitų valstybių žvalgybose, saugumo tarnybose“. Pasak jo, šiame klausime nėra kalbama apie buvusios valstybės spectarnybas.
„Gavau atsakymą, kad tai klaidinantis klausimas, nekorektiškas“, – teigė M.Bastys.
Tačiau teisėjas Vytautas Greičius priminė politikui, kad VSD pareigūnui, kuris tikslino jo anketą, jis sakė tiesiog pamiršęs apie P.Vojeiką, o ne aiškinosi neteisingai supratęs klausimą.
Anketą pildė mėnesį
Jis pasakojo pildęs anketą per „du prisėdimus“ mėnesio laikotarpiu.
„Nemačiau poreikio, kodėl aš turėčiau skubėti pildyti anketą“, – sakė M.Bastys, nors pripažino, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ragino tai padaryti greičiau.
Byloje fiksuota, kad M.Bastys anketą pildė nuo gruodžio 14 iki sausio 5 dienos.
„Matyti, kad skubos nebuvo“, – konstatavo teisėjas V.Greičius.
Taip pat M.Bastys pripažino supratęs, kokia anketos pildymo reikšmė, kad ji lemia jo galimybes eiti Seimo vicepirmininko pareigas ir net suvokęs, kad jam neparankus buvo pažinties su Ernestu Mackevičiumi paminėjimas, tačiau vis tiek jos nenutylėjęs, neslėpęs.
Parlamentaras sakė, kad, jei galėtų grįžti atgal į praeitį, tai bandytų tikslintis klausimų reikšmę su VSD pareigūnais.
Tuomet teisėjas priminė, kad vieną kartą į anketos klausimus jis jau atsakinėjo 2006-aisiais ir tada sunkumų dėl klausimų suvokimo nekilę.
Melas – ne priežastis apkaltai?
Parlamentaro gynėjas Egidijus Losis teisme tikino, kad bendradarbiavimą su užsienio slaptosiomis tarnybomis ir tais santykiais galimai darytą žalą Lietuvai jau yra paneigusi Generalinė prokuratūra, kuri nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl šios istorijos.
Dar M.Basčio gynėjai teisme įrodinėjo, kad nėra jokių duomenų, kad parlamentaras galėjo žinoti, kad neturėjo bendrauti su Jevgenijumi Kostinu ir Piotru Vojeika.
Nėra duomenų, kad VSD būtų teikę įspėjimus dėl šių asmenų, taigi Seimo narys niekaip negalėjo žinoti, kad su jais bendrauti neturėtų, – sakė advokatas.
„Nėra duomenų, kad VSD būtų teikę įspėjimus dėl šių asmenų, taigi Seimo narys niekaip negalėjo žinoti, kad su jais bendrauti neturėtų“, – sakė advokatas Raimundas Jurka.
M.Bastys žurnalistams sakė kad apie tai išgirdo tik susitikime su VSD vadovu Dariumi Jauniškiu ir po to esą nei su J.Kostinu, nei su P.Vojeika nebendravęs.
Tuo tarpu anksčiau, anot jo, šie asmenys jam buvo eiliniai Lietuvos piliečiai, kurių jis neskirsto į gerus į blogus.
„Galbūt etikos prasme yra man, kaip Seimo nariui, sudėtinga, bet bendrai pasakyti, kad negalima bendrauti...(...) Šiuo atveju dar nėra įrodyta, kad šie žmonės yra priešingi Lietuvos interesams, čia tik prielaidos“, – kalbėjo M.Bastys, primindamas, kad yra bendravęs ir su nuteistaisiais.
Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas priminė, kad M.Bastys ne šiaip bendravo – jis prašė finansinės paramos.
Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas Algirdas Bložė teisme nurodė, kad departamentas vertino M.Basčio patikimumą sužinoti valstybės paslaptis, tačiau surinkti duomenys nebuvo paremti žvalgybos surinktais duomenimis.
Pasak VSD pareigūno, nutariant neišduoti leidimo kartais pakanka to, kad kažkokia informacija nuslepiama arba papildoma tik per papildomą apklausą po konkrečių klausimų.
Taip pat jis tvirtino, kad po 2013-ųjų VSD pareigūnai nebeturi teisės patys įspėti Seimo narių, politikų, kad jie bendrauja su prieš Lietuvą nusiteikusiais asmenimis, todėl M.Bastys negalėjęs būti įspėtas nebendrauti ar atsargiau bendrauti su P.Vojeika, J.Kostinu, tačiau apie šiuos asmenis ir jų veiklą buvo informuoti aukščiausi valstybės vadovai.
Vis dėlto paklaustas, ar M.Basčio tarpininkavimas galėjo kenkti Lietuvos strateginiams tikslams, VSD pareigūnas tikino, kad toks tikslas ir buvo, tik jo nepavyko pasiekti. Pasak jo, jei J.Kostino, kaip „Rosatom“ atstovo, planai būtų išdegę, žala neabejotinai būtų buvusi padaryta.
Taip pat A.Bložė tikino, kad M.Bastys nuslėpė dalyvavęs renginiuose „Atvira jūra“, kas iškart būtų sukėlę įtarimą. Taip pat klaidino nurodydamas pažįstantis Saulių, o ne Saturną Dubininką.
„Taip pat atsakydamas į klausimą apie P.Vojeiką, jis turėjo paminėti ir tuos asmenis – Volkovą ir Kuznecovą, nes žinojo, kad jie bendradarbiavo po pokalbio 2006-aisiais. To kaip slėpimo mes neinterpretavome“, – teigė A.Bložė.
V.Bakas teiravosi, kodėl M.Bastys melavo ir painiojosi atsakinėdamas tyrimą atliekančiai komisijai. Advokatas E.Losis atsakė, kad neliudyti yra politiko teisė, o melas nėra priežastis apkaltai, nes politikai prieš rinkimus daug pažada ir primeluoja, bet už tai jiems apkaltos procedūros neorganizuojamos.
Pats M.Bastys kategoriškai neigė melavęs.
„Jokio argumento, jokio tikslo meluoti, kažką slėpti nėra“, – sakė M.Bastys ir pridūrė, kad susipainioti galėjo nebent dėl nuovargio.
S.Šedbaras abejojo naivumu
Tačiau Seimo atstovas Stasys Šedbaras Konstituciniame Teisme teigė, kad svarbiausias klausimas, kuris kyla M.Basčio apkaltos kontekste, susijęs su parlamentaro pareigomis užtikrinti šalies saugumą.
„Ar tokio lygio politikas, kaip M.Bastys, atlikdamas veiksmus, kontaktuodamas su minimais asmenimis, gali būti toks naivus, kad nesuprastų, kas tai yra? Ar neturi saugotis nuo tokios įtakos?“ – klausė S.Šedbaras.
Anot jo, „Gazprom“ ir „Rosatom“ veikla Lietuvoje tikrai nėra tik komercinė, todėl M.Basčio ryšiai galėjo kelti grėsmę valstybės saugumui.
„Šių įmonių ekonominė nauda – tai tik lašas jūroje. Šios ir kitos įmonės pirmiausia yra Kremliaus įrankiai“, – sakė jis.
Pasak jo, tai, kad M.Bastys puikiai suprato, su kuo bendrauja, rodo jo keisti bandymai tuos santykius slėpti ir nuolatinis painiojimasis liudijimuose. S.Šedbaro teigimu, M.Bastys stengėsi klaidinti ne tik Seimą, bet ir Valstybės saugumo departamentą (VSD) tikėdamasis gauti teisę dirbti su slapta informacija.
Tai, kad M.Bastys puikiai suprato, su kuo bendrauja, rodo jo keisti bandymai tuos santykius slėpti ir nuolatinis painiojimasis liudijimuose.
Seimo narys, tyrimą dėl M.Basčio veiklos atlikusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas teisme pridūrė, kad M.Bastys aktyviai veikė gindamas „Rosatom“ interesus nepaisydamas Lietuvos energetinio saugumo strategijos, Lietuvos interesų ir duotos Seimo nario priesaikos.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis tikino, kad teismo dar prašoma įvertinti, ar Seimo nario priesaika nėra nepertraukiama.
Jis svarstė, kas būtų, jei dabar M.Bastys atsisakytų Seimo nario mandato, tačiau vėl dalyvautų rinkimuose, būtų išrinktas ir iš naujo duotų priesaiką toje pačioje Seimo kadencijoje.
„Tai lemtų, kad jis galėtų išvengti atsakomybės net už toje pačioje kadencijoje padarytus veiksmus“, – pats atsakė A.Kabišaitis.
M.Basčio gynyba: „Jei nepatikimas, kodėl davė leidimą?“
M.Bastys, gavęs progą pasisakyti, klausė V.Bako, kokiu pagrindu 2006 m. jis tuomet gavo leidimą dirbti su slapta informacija, jei jo ryšiai jau kėlė pavojų Lietuvos saugumui.
V.Bakas tikino, kad komisija šito netyrė. Tačiau, anot jo, VSD tuo metu greičiausiai pasitikėjo M.Basčiu ir tikėjosi, kad jis atsižvelgs į įspėjimą ir nutrauks ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis.
S.Šedbaras akcentavo, kad ne VSD išduoda tokius leidimus, o institucijos vadovas – šiuo atveju premjeras Gediminas Kirkilas, kurio patarėju žemės ūkio klausimais M.Bastys įsidarbino.
M.Bastys pripažino, kad vieną kartą su VSD darbuotojais susitiko ir buvo įspėtas dėl pokalbio apie sovietų karių kapus su Rusijos ambasados darbuotoju V.Volkovu, kuris buvo išsiųstas iš šalies dėl nesuderinamos su diplomatija veiklos. Tačiau esą ne apie J.Kostiną, P.Vojeiką ar kitus dabar Seimo komisijos išvadoje minimus asmenis. Dėl jų M.Bastys sako niekada nebuvęs įspėtas.
VSD pareigūnas A.Bložė nurodė, kad tuomet M.Basčiui buvo pranešta apie asmenis, su kuriais jis bendrauja, paaiškinti jų siekiai ir po pokalbio su M.Basčiu nutarta neprieštarauti, kad leidimas dirbti su slapta informacija jam būtų suteiktas.
Taip pat gynyba apkaltos teikėjų teiravosi, kokius konkrečius veiksmus naudingus užsienio specialiosioms tarnyboms atliko M.Bastys, jei atliko.
S.Šedbaras atsakė, kad čia ne Konstitucinio Teismo klausimas. Jei būtų tokių duomenų, esą byla būtų svarstoma kitur ir M.Basčiui grėstų kita atsakomybė.
V.Bakas tikino, kad jis tiesiog elgėsi kaip „Rosatom“ lobistas. Pasak jo, „Rosatom“ atstovo Aleksandro Merteno susitikimai su sprendimų priėmėjais Lietuvoje buvo ne M.Basčio sugalvoti, nes jis tebuvo tarpininkas ir tik organizavo tokius pasimatymus.
Gynėjai tikino, kad slėpti A.Merteno susitikimą su tuomečiu Seimo pirmininku V.Gedvilu buvo ne M.Basčio, o V.Gedvilo sprendimas, o susitikimas esą vyko gana viešoje vietoje – Seime.
Ar Seimo narys gali susitikti su bet kuo?
Tai nėra rinkėjai. J.Kostinas, A.Mertenas, P.Vojeika. Tai yra aiškūs interesų grupės atstovai, – sakė S.Šedbaras.
Teisėjas Vytautas Greičius abejojo, kodėl Konstitucinis Teismas turėtų vertinti iki šios kadencijos pradžios atliktus veiksmus. Be to, anot jo, byloje nėra duomenų, kad M.Bastys po suorganizuoto A.Merteno ir V.Gedvilo susitikimo būtų ėmęsis kokių veiksmų, priešingų Lietuvos interesams. V.Greičius klausė, kodėl Seimo narys – tautos atstovas – neturėjo teisės susitikti su J.Kostinu, P.Vojeika, A.Mertenu.
S.Šedbaras atsakė, kad šie asmenys nebuvo Lietuvos tautos atstovai.
„Tai nėra rinkėjai. J.Kostinas, A.Mertenas, P.Vojeika. Tai yra aiškūs interesų grupės atstovai. (...) Kur čia yra lietuvių tautos atstovo pareiga atstovauti kitos šalies įmonei ir organizuoti tokius susitikimus su aukščiausiais asmenimis?“ – klausė S.Šedbaras.
Anot jo, nėra aišku, pagaliau, kad tie susitikimai tikrai neturėjo įtakos sprendimams. Pavyzdžiui, ar ne dėl šių susitikimų tuometė valdžia atsisakė statyti Visagino atominę elektrinę.
Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas teiravosi, ar tikrai galima vertinti kad neatsakymas į vieną anketos klausimą apie pažintis su buvusiais KGB darbuotojais bandant gauti leidimą dirbti su slapta informacija, yra laikomas šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu.
„Šis neatsakymas nebuvo atsitiktinis. Jį reiktų vertinti visame kontekste. Jis neigė savo ryšius. Sakė, kad čia eskaluojama rusofobija, kad J.Kostinas – paprastas profesorius. Mūsų nuomone, tas neatsakymas buvo sąmoningas siekiant nuslėpti savo ryšį“, – aiškino V.Bakas.
Norėjo kviesti J.Kostiną ir D.Jauniškį
Į posėdį antradienį, be M.Basčio, kviesti pareiškėjo Seimo atstovai Seimo nariai Vytautas Bakas, Stasys Šedbaras, Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis, Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjai Paulius Veršekis ir Svetlana Zamara, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro vedėjas Vitalijus Dmitrijevas, Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato patarėjos Erika Mikalajūnienė ir Vita Misiūnienė, liudytojas Valstybės saugumo departamento pareigūnas Algirdas Bložė.
M.Basčio advokatas Egidijus Losis paprašė į posėdį pakviesti liudyti ir Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorių Darių Jauniškį. Taip pat gynyba siūlė kviesti visus Seimo komisijos išvadoje minimus asmenis.
Be to, advokatas prašė gauti VSD pažymą, kurioje esą nurodoma, kad M.Bastys 2006 m. buvo įspėtas nebendrauti su tam tikrais asmenimis.
Seimo atstovai tikino, kad liudytojus kviesti nėra tikslinga, nes bendravimo su jais M.Bastys neneigia.
Teismas nutarė D.Jauniškio liudyti nekviesti, nes posėdyje liudys VSD pareigūnas A.Bložė. Taip pat atmestas prašymas kviesti J.Kostiną ir P.Vojeiką, o VSD pažymą apie M.Basčio įspėjimą Konstitucinis Teismas nutarė gauti.
Ar trauksis pats, dar nesako
Anksčiau M.Bastys yra sakęs, kad nelauks slapto balsavimo Seime ir pats atsisakys Seimo nario mandato, jei Konstitucinis Teismas pripažins jį šiurkščiai pažeidus Konstituciją. Tačiau antradienį jis tvirtino dar galutinai nenusprendęs, ar sulaukęs neigiamos Konstitucinio Teismo išvados trauktųsi iš Seimo pats.
„Tai buvo tokia mano pradinė nuostata. Nekomentuosiu dabar“, – žurnalistams antradienį ryte sakė Seimo narys.
Tačiau M.Bastys tikina, kad jo mintys nesusijusios su pasikeitusia politine situacija Seime po socialdemokratų frakcijos skilimo ir „frakcijų koalicijos“ susikūrimo.
M.Bastys nekomentavo, ar tikisi Seime sulaukti paramos per slaptą balsavimą, jei toks įvyktų.
Tačiau jis tikino besilaikantis savo nuostatos, kad priesaikos nesulaužė ir Konstitucijos nepažeidė. M.Bastys apkaltos procesą vadina politiniu susidorojimu.
Komisija: M.Bastys slėpė savo ryšius
Konstitucinis Teismas turi atsakyti, ar Seimo apkaltos komisijos išvadoje nurodyti M. Basčio veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
Komisija konstatavo, kad M. Bastys sulaužė priesaiką, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Valstybės saugumo departamentui ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui „nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl to, ar žinojo apie P. Vojeikos darbą KGB“, tarpininkavo organizuojant neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valdžios institucijų vadovais.
Seimo komisija nusprendė galinti vertinti M.Basčio veiklą, vykdytą ne tik šioje, bet ir buvusiose kadencijose, nors teisininkai anksčiau jau buvo išaiškinę, kad M.Basčiui apkalta gali būti taikoma tik už veiksmus, atliktus po 2016 lapkričio 14 dieną duotos Seimo nario priesaikos.
Apkalta M. Basčiui inicijuota ir dėl Valstybės saugumo departamento nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.