Paprašyti pakomentuoti, kokios teisinės pasekmės lauktų, jei paaiškėtų, kad pastatai stovi buvusių kapinių vietoje, teisininkai skeptiškai vertino galimybes statinius paskelbti „nelegaliais“.
„Mano manymu, mokslininkų išvados, net jeigu jos ir patvirtins aplinkybę, jog apartamentai pastatyti buvusių kapinių vietoje, apartamentų statybos teisėtumui tiesioginės įtakos neturės“, – BNS aiškino advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ partnerė, nekilnojamojo turto ir statybos praktikos grupės vadovė Aušra Mudėnaitė.
„Jei tos žydų kapinės ir buvo, tai jos buvo uždarytos seniai ir caro valdžios išpirktos. Civiliniu sandoriu patys žydai jas pardavė laisva valia, tai čia jau politika. Šioje situacijoje aš teisės iš viso nematau, čia tik politika“, – BNS teigė advokatų kontoros „Smaliukas, Juodka, Beniušis ir partneriai" atstovas Andrius Smaliukas.
Anot A.Mudėnaitės, aplinkybė, kad tam tikroje teritorijoje anksčiau buvo vykdomi laidojimai, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad teritorija buvo kapinėmis tuo metu, kai buvo gauti statybos leidimai ar yra kapinėmis dabar.
„Pasitvirtinus žydų bendruomenės spėjimams, teritorija galėtų būti laikoma anksčiau vykdytų laidojimų vieta, tačiau ji neatitinka Lietuvos teisės aktuose pateikiamo neveikiančių kapinių apibrėžimo: joje nėra išlikusių kapaviečių, t.y. aiškias ribas turinčių žemės plotų, kuriuose buvo laidojami palaikai, pati teritorija yra užstatyta su kapinių funkcija nesusijusiais statiniais“, – pažymėjo teisininkė.
Pasak jos, reikalauti pastatų griovimo taip pat nebūtų pagrindo, nes išduodant statybos leidimus galiojęs Vilniaus miesto savivaldybės bendrasis planas Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vietos neišskyrė kaip ypatingai saugotinos teritorijos.
„Žinoma, mokslininkų išvadų pagrindu gali būti nustatomi nauji teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai. Tačiau šie apribojimai įsigaliotų tik nuo atitinkamų sprendimų priėmimo momento ir neturėtų grįžtamosios galios“, – aiškino advokatė.
Komentuodama, kokių teisinių pasekmių butus ar komercines patalpas šiame pastate jau nusipirkusiems ar ketinantiems pirkti žmonėms gali turėti aplinkinėje teritorijoje vykdomi ir šiuo metu laikinai sustabdyti tyrimai, advokatė A.Mudėnaitė sakė, kad pasitvirtinus žydų spėjimams ir darant hipotetinę prielaidą, jog statybos leidimas gali būti nuginčytas, labai mažai tikėtina, jog teismas priimtų sprendimą griauti pastatą, net jei konstatuotų, jog detalusis planavimas, projektavimas arba statyba vyko pažeidžiant detaliojo plano rengimo ir projektavimo laikotarpiu galiojusius teisės aktus.
Teisininkės teigimu, apartamentų pirkėjai ir bankai, kuriems įkeisti apartamentai ir žemės sklypo nuomos teisės, turtą įsigijo sąžiningai ir juos gina įstatymas.
„Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl neteisėtos statybos griovimo, vadovautųsi protingumo kriterijais. Akivaizdu, kad pastatų griovimas atimant iš pirkėjų jų teisėtai ir sąžiningai įgytą nuosavybę (nors ir paliekant jiems galimybę nuostolių atlyginimo reikalauti iš vystytojo, projektuotojų ir valdininkų) nebūtų adekvatus viešajam interesui apsaugoti reljefą bei palaikus, kurie (gali būti – BNS) pripažinti Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vietos vertingosiomis savybėmis. Juk pastatų griovimas ir statybvietės sutvarkymas tik didintų archeologinių vertybių sunaikinimo riziką“, – BNS teigė A.Mudėnaitė.
A.Smaliukas, savo ruožtu, sakė, kad tuo atveju, jei pasitvirtintų žydų keliamos abejonės, finansinę atsakomybę turėtų prisiimti leidimus statyboms išdavusi savivaldybė.
„Jei būtų keliamas koks nors šio pastato neteisėtumo klausimas, tai atsigręžtų bumerangu į visus mokesčių mokėtojus, nes vystytojai ir patalpų savininkai turėtų pilną teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš valstybė. Atsakinga šiuo atveju būtų leidimus išdavusi institucija“, – teigė A.Smaliukas.
Praėjusį trečiadienį sostinės centre prasidėję archeologiniai tyrimai, kuriais siekiama papildyti Izraelio geofizikų surinktą medžiagą ir tiksliai pasakyti, kurioje vietoje Vilniaus centre buvo žydų kapinės, buvo sustabdyti kitą dieną.
Kasinėjimus atliko Lietuvos archeologai, prižiūrimi Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komiteto deleguotų rabinų bei Izraelio geofizikų, prieš mėnesį baigusių žvalgyti teritoriją savo prietaisais.
Tyrimai nutrūko suradus pirmuosius kaulų fragmentus, nes, BNS žiniomis, tyrimus prižiūrintiems žydų atstovams neįtiko archeologinių tyrimų metodika – judėjų religija neleidžia liestis prie palaidoto žydo palaikų. Lietuvos archeologai, aptikę žmonių ir gyvūnų kaulų fragmentų, nebegalėjo tęsti darbų, nes tam prieštaravo jų prižiūrėtojai.
Apie nutrauktus darbus pranešęs Kultūros paveldo departamentas praėjusią savaitę oficialiai paskelbė, kad 20-30 cm gylyje archeologai rado „buitinės keramikos ir stiklo šukių, metalinių daiktų dalių, pavienių žmonių ir gyvūnų kaulų, gulinčių ne anatominėje padėtyje, fragmentų“.
Specialistai nekomentuoja, ar rastieji palaikai yra žydų – esą tai dar reikia ištirti, nes, viena vertus, palaikai aptikti ne „anatominėje padėtyje“ ir ne tame gylyje, kuriame paprastai laidojami žmonės, kita vertus, Neries krantinėje yra veikusios ne tik žydų, bet krikščioniškos kapinės.
Tyrimai turėtų atskleisti, ar prabangūs apartamentai Neries krantinėje pastatyti ant buvusių žydų kapinių. Tuo įsitikinę žydai dar vykstant statybos darbams nepasitenkinimą galimai niekinamomis kapinėmis reiškė tarptautiniu mastu.
Žydų kapinės, kurių ribas dabar bandoma nustatyti, Vilniaus centre veikė nuo 16 amžiaus. Jos uždarytos 19 amžiuje, o žydų bendruomenė už tai gavo finansinę kompensaciją iš tuometinės Rusijos caro administracijos.
Minėtas pastatas šiuo metu jau baigiamas išparduoti – oficialiame jį parduodančios nekilnojamojo turto bendrovės internetiniame puslapyje skalbiama apie 13 dar parduodamų įvairaus dydžio butų ir per 420 kvadratinių metrų komercinių patalpų.
