„Aišku, jeigu dabar man reikėtų tą padaryti, tai aš kitaip daryčiau galbūt. Klausinėčiau, kas jis toks, iš kur, kaip jis ir taip toliau. Tada tiesiog pasitikėjau Seimo nariais ir tiek“, – paklaustas, ar dabar nesijaučia prieš trejus metus M.Basčio pakištas, sakė V.Gedvilas.
Pasak jo, vis dėlto M.Bastys „Rosatom“ atstovą 2013 m. vasario 13-ąją pas Seimo pirmininką 20 val. vakaro atsivedė be reikalo.
V.Gedvilas neslepia, kad tada pats apie energetiką nieko nesuprato.
„Ten pokalbio ypatingo nebuvo, nes manęs klausė tokių klausimų, kur aš nekompetentingas buvau atsakyti. Aš energetikos srity... po to tik dirbau Energetikos komisijoje, o iki tol su energetika visiškai jokio ryšio neturėjau absoliučiai“, – 15min sakė V.Gedvilas.
Jis tikino tuomet net nesupratęs, kad neskelbtas susitikimas su „Rosatom“ atstovu gali būti rizikingas ir likti nepamirštas net po trejų metų.
„Tuo metu nejaučiau, ką tik pradėjau savo darbą, žinot, dar buvau pradedantis parlamento pirmininkas, nejaučiau, kur čia tos grėsmės. Taip įsivaizdavau, kad, jei aš atstovauju Seimui, tai Seimo narys, jei kreipiasi, tai bet kurį turiu priimti, jei turiu laiko“, – sakė V.Gedvilas.
Buvęs Seimo pirmininkas tikino iki šiol nežinantis, kodėl A.Merteną atsivedė M.Bastys, kuris tuo metu net nepriklausė Seimo Energetikos komisijai, ir kokie šio Seimo nario ryšiai su „Rosatom“, tačiau nemano, kad ši istorija jam turėtų trukdyti eiti Seimo vicepirmininko pareigas.
„Gal jis ten irgi politiškai suklydo, gal reikėjo kitaip, jei norėjo tą veiksmą padaryti, pasielgti. Negaliu pasakyti. Dabar aš jau suprantu, kad Seimo pirmininkas absoliučiai visus susitikimus turi skelbti, bet tada aš buvau tik pradėjęs eiti pareigas ir elgiausi žmogiškai, tai pasišnekėjom“, – teigė V.Gedvilas.
Apie ką iš tikrųjų kalbėta?
Tačiau M.Bastys visai nesigaili šio savo poelgio. Antradienį M.Bastys iš Seimo tribūnos gyrė savo sprendimą „Rosatom“ atstovą atsivesti į Seimo pirmininko kabinetą.
„Ten buvo paliestas labai svarbus klausimas, būtent dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Ten iš tikrųjų buvo nemažai problemų ir, kiek man yra žinoma, Europos Komisijos buvo pasiųstas auditas, įvertino, kaip yra uždaroma elektrinė. Manau, kad tas susitikimas taip pat davė tam tikrą impulsą, kad atominės elektrinės uždarymas būtų sklandesnis. Jei to nebūtų buvę, jūs puikiai suprantate, kad tai Lietuvai, visiems mokesčių mokėtojams, būtų kainavę ne vieną milijardą“, – aiškino M.Bastys.
Jo teigimu, po A.Merteno susitikimo su V.Gedvilu, apie trikdžius uždarant Ignalinos atominę elektrinę buvo informuotos kitos institucijos.
„Seimo pirmininkas perdavė tą žinią Energetikos ministerijai. Vėliau jau vyko oficialūs pokalbiai, susitikimai Ignalinoje būtent aptariant Ignalinos atominės elektrinės uždarymo klausimą“, – sakė M.Bastys.
Tačiau V.Gedvilas neatsimena, kad apie Ignalinos atominę elektrinę jo kabinete apskritai būtų buvę kalbėta.
„Aš nelabai prisimenu to pokalbio, nes tai labai seniai buvo, o tų pokalbių per karjerą buvo labai daug. Prisimenu tik, kad apie atominės energetikos vystymą Lietuvoje ten truputėlį kalbėjom. Ilgai ten neužsitęsė, aš juos nukreipiau į Energetikos ministeriją. Sakiau, kad nesu kompetentingas tais klausimais kalbėti. Daugiau jokio kontakto ar pokalbio su jais nebuvo.
Bendrai apie situaciją kalbėta, ar statysim, ar nestatysim (Visagino atominę elektrinę, – red. past.), ar mes prisidėtume prie statybos, ar neprisidėtume. Aš sakiau, kad tų dalykų nežinau, nežinojau net susitikimo turinio, kai atėjo pas mane ir paprašė Seimo narys“, – pripažino V.Gedvilas.
Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektą vykdančios Vokietijoje įsikūrusios bendrovės „Nukem“ 100 proc. akcijų valdo Rusijos valstybinio koncerno „Rosatom“ įmonė „Atomstroyeksport“.
Tuo tarpu su buvusiu Seimo pirmininku V.Gedvilu buvo susitikęs kitos „Rosatom“ bendrovės – „Rusatom Overseas“ – viceprezidentas A.Mertenas. Bendrovė „Rusatom Overseas“ 2011 metais įkurta siekiant plėtoti rusiškas branduolines technologijas pasaulio rinkoje. Kaliningrado atominė elektrinė – vienas iš šios įmonės projektų.
Prieš trejus metus kalbėjo kitaip
Prieš trejus metus M.Bastys nė neužsiminė, kad A.Mertenui rūpėjo Ignalinos atominės elektrinės uždarymas.
Tuomet jis neslėpė, kad „Rosatom“ atstovas labiausiai domėjosi galimybe dalyvauti Visagino atominės elektrinės projekte.
„Be abejo, domėjosi – tai, matyt, buvo vienas iš pagrindinių tikslų – Seimo pirmininko nuomone atominės energetikos perspektyvos klausimu“, – 15min 2013-aisiais teigė Seimo narys.
Naujienų agentūrai BNS prieš trejus metus Seimo narys dar papasakojo, kad A.Merteną domino Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.
„Buvo paminėta, kad Kruonio hidroelektrinė galėtų būti daugiau išnaudojama tada, kada veiks Karaliaučiaus srityje ta atominė, buvo paminėta, kad Karaliaučiuje bus statomi du blokai, vienas blokas bus reikalingas Karaliaučiaus reikmėms, o kitas bus naudojamas elektros eksporto reikmėms”, – 2013-aisiais BNS sakė parlamentaras.
Be to, tada jis pripažino, kad su A.Mertenu ir V.Gedvilu buvo aptartos galimybės tiekti naktinę elektros energiją iš Kaliningrado atominės elektrinės.
Nenorėjo pasakoti?
Pasak M.Basčio, 2013-asiais žurnalistams pasakoti apie tai, kad su A.Mertenu daugiausia kalbėta apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymą jis nenorėjo, nes tada dar nebuvo įvykęs oficialus „Rusatom Overseas“ vadovo susitikimas su tuomečiu Lietuvos premjeru Algirdu Butkevičiumi.
„Galbūt tuo aspektu, kol nebuvo suorganizuoti oficialūs susitikimai Ignalinoje, nenorėjome skubinti tų įvykių“, – aiškino, kodėl prieš trejus metus vardino kitas pokalbio temas, M.Bastys.
Jis tikino pats A.Butkevičiaus susitikimo su A.Mertenu neorganizavęs ir dėl jo netarpininkavęs.
A.Butkevičius 2013-ųjų vasarį Visagine iš tiesų susitiko su A.Mertenu. Apie šį susitikimą buvo pranešta jau jam įvykus.
Teigta, kad A.Mertenas premjerą informavo apie Ignalinos elektrinės uždarymo projekto problemas. Taip pat A.Butkevičiui buvo pasiūlyta susitikti koncerno vadovu Sergejumi Kirijenka, tačiau premjeras pasiūlymo sakė nepriėmęs.
2013-ųjų vasarį A.Butkevičius neigiamai įvertino V.Gedvilo neskelbtą susitikimą su A.Mertenu ir pareiškė, kad tokie pasimatymai gali vykti tik viešai.
Viešėdamas Lietuvoje A.Mertenas siekė pasimatyti ir su tuomečiu energetikos ministru Jaroslavu Neverovičiumi. Viešai „Rusatom Overseas“ net buvo pranešusi, kad Lietuvoje jos atstovas lankosi Energetikos ministerijos kvietimu, tačiau ministerija kategoriškai paneigė A.Merteną kvietusi.
Susipažino renginyje
Prieš trejus metus M.Bastys prisipažino su A.Mertenu esąs pažįstamas apie pusmetį, tačiau atsisakė pasakyti, kas juos supažindino, nepasiklausęs tų žmonių leidimo.
Tačiau dabar M.Bastys sako, kad jokios paslapties čia nėra.
„Mes viename iš renginių susipažinome. Dėl ko čia turėtų būti paslaptys, jei mes tiesiog susipažinome? Pasikeitėme kortelėmis, telefonų numeriais ir tiek“, – kalbėjo M.Bastys.
Pasak jo, tai buvo su energetika susijęs renginys Lietuvoje, tačiau konkretaus jo pavadinimo ir vietos M.Bastys sako neprisimenantis. Tas renginys, pasak socialdemokrato, vyko daugiau nei prieš pusmetį iki A.Merteno susitikimo su V.Gedvilu.
M.Bastys tikino su A.Mertenu po susipažinimo artimai nesusidraugavęs, tačiau pripažino, kad kelis kartus A.Mertenas jam paskambinęs, neatmetė Seimo narys, kad su „Rosatom“ atstovu buvo ir susitikęs.
„Nebuvo tai labai artimi santykiai. Tik tiek, kad yra kontaktai, telefonų numeriai ir pasiskambinus neabejoju, kad A.Mertenas prisimintų mane kaip asmenį. Nebuvo skambučių, tai išklotinėse galima patikrinti. Gal buvo keletas, vienas-du gal skambinimai. Gal buvo keletas susitikimų, kurių metu ir buvo pirmiausia kalbama su manimi apie problematiką dėl uždarymo, o dėl kitų klausimų man buvo įdomu, kas yra daroma kitose valstybėse“, – teigė M.Bastys.
Anot jo, A.Mertenas papasakodavo ir viešai neskelbtų dalykų. Pavyzdžiui, kad Kaliningrado atominei elektrinei ketinta du reaktorius pirkti iš Prancūzijos kompanijos.
2013-aisiais Seimo narys gana atvirai papasakojo, kaip „Rosatom“ atstovas pasinaudojo jo ryšiais bandydamas susitikti su V.Gedvilu.
„Jis manęs paprašė, pasakė, kad norėtų susitikti su Seimo pirmininku, kad pageidauja išsakyti, kokius planus turi, darbus šiuo metu „Rosatom“ atlieka kaimyninėse valstybėse – Kaliningrade, Baltarusijoje. Aš V.Gedvilo paprašiau, ar galėtų priimti, ir kadangi tai buvo visai vėlus vakaras, o kaip tik A.Mertenas ruošėsi jau kitą dieną išskristi, tai tokiu būdu ir sutiko Seimo pirmininkas priimti. Tai buvo vėlus vakaras, po 20 val.“, – 2013-ųjų vasarį pasakojo M.Bastys.
M.Bastys sako, kad po to, kai suvedė A.Merteną su V.Gedvilu, „Rosatom“ viceprezidentas jo daugiau nebeieškojo.
Seimo vicepirmininkas tikino niekada nesusimąstęs, kad A.Mertenas galėjo jį verbuoti ar pasinaudoti kaip tarpininku ieškant koridorių pas valstybės vadovus. M.Basčiui nebuvo šovusi į galvą mintis dėl kontaktų su „Rosatom“ atstovu pasikonsultuoti su Valstybės saugumo departamentu (VSD).
Pastarasis šiemet kaip tik išplatino vaizdo klipus, raginančius vengti keistų kontaktų su nedraugiškos kaimynės piliečiais.
Tačiau M.Basčiui jo pažintis ir dabar neatrodo įtartina.
„Sunku būtų taip vertinti. Be abejo, atominė energetika yra tokioje valstybėje ypatingai prižiūrima. Dėl to nė kiek neabejoju. Kita vertus, žinoti iš pirmų lūpų, kas yra galvojama, kas yra mąstoma, nemanau, kad yra blogas dalykas. Kitas dalykas, kad politikai, Seimo vadovybė kaip elgiasi ir kokius priima sprendimus jau yra svarbu, bet šiuo atveju dėl mūsų valstybės, dėl mūsų valstybės interesų nebuvo nė vieno padaryta žingsnio, dėl kurio šiandien aš turėčiau nerimauti“, – sakė V.Bastys.
Seimo narys tikino buvęs visiškai tikras, kad neturi informacijos, kurią perdavus būtų pakenkta Lietuvos interesams
„Nebuvo man abejonių, kad būtų kažkokia perduota informacija, dėl kurios esu ar pasirašęs, ar saugantis valstybės paslaptį. Daugiau man buvo įdomu, ką ta pusė galvoja, nei tai pusei buvo įdomu, ką aš galvoju ar ką aš žinau“, – sakė jis.
M.Bastys antradienį buvo paskirtas Seimo vicepirmininku. Artimiausiu metu jis ketina pildyti prašymą gauti leidimą dirbti su slapta informacija.