„Išgirdome paaiškinimus, gavome papildomos informacijos posėdžio metu iš Valstybės saugumo departamento (VSD). Apsitarėme dėl preliminarių išvadų. Galiu pasakyti, kad rytoj bus pirminis išvadų projektas. Penktadienį teiksime, registruosime pačias išvadas“, – po posėdžio pirmadienį sakė V.Bakas.
Kol kas atrodo, kad vienu klausimu – dėl M.Basčio veikimo prieš valstybės interesus, jo ryšių grėsmės nacionaliniam saugumui ir tuo padarytos žalos valstybei – labai didelių ginčų nėra.
„Vienu klausimu beveik yra pasiektas bendras sutarimas. Dėl kitų komiteto nariai dar įvertins papildomą informaciją iš VSD ir bus tada galutiniai sprendimai“, – sakė V.Bakas.
Pono M.Basčio parodymai, kaip šaltinis, apskritai, manau, galėtų būti labai sunkiai vertinamas. Aš manau, kad tai nėra patikima informacija, – sakė V.Bakas.
Klausiamas, kodėl komitetas susidomėjo M.Basčio ryšiais su „Arvi kalakutų“ vadovu Vidmantu Kučinsku, komiteto pirmininkas tikino, kas šie santykiai svarbūs atsakant į klausimą dėl įtakos politiniams procesams.
„Pasakysiu taip: kalbant bendrai apie tą laikotarpį, kurį mes tiriame, tam tikrų klausimų dėl rinkimų kampanijų, dėl galbūt gautos paramos rinkimų kampanijų metu, mums kilo. Jie bus arba aprašyti viešoje pažymoje, tik tokiu atveju būtų galima teigti kategoriškai“, – pasiteiravus, ar komitetas žino apie M.Basčio gautą finansinę nedeklaruotą paramą, atsakė V.Bakas.
Taip pat jis patvirtino, kad komitetas žino, su kuo M.Bastys bendravo vykdydamas verslininko Kęstučio Bernoto prašymą padėti gauti užsakymą tvarkyti sovietų karių kapines Šakių rajone.
Pasak komiteto pirmininko, pirmadienį iš VSD gauta papildoma informacija bus svarbi priimant galutines išvadas.
V.Bakas labai abejojo, kad M.Bastys gali tikėtis „visiško išteisinimo“ komitete.
Pasak jo, parlamentaras liudydamas komitetui kalbėjo labai nerišliai, daug ko tiesiog neatsiminė, painiojosi.
„Jie labai prieštaringi. Tiesą sakant, nebuvo paprasta bendrauti su M.Basčiu. (...) Yra labai daug prieštaravimų, netgi teigiama vieno posėdžio metu viena informacija, po to ji yra neigiama. Pono M.Basčio parodymai, kaip šaltinis, apskritai, manau, galėtų būti labai sunkiai vertinamas. Aš manau, kad tai nėra patikima informacija, kurią jis pateikė“, – teigė V.Bakas.
Opozicijos atstovas komitete Arvydas Anušauskas pritarė, kad M.Basčio postringavimai ne visada įtikino.
„Daugeliu klausimu gavome atsakymą, kad žmogus neprisimena. Na, skųstis atmintimi, aišku, įprasta, tačiau ne šiuo atveju“, – sakė jis.
Pasak parlamentaro, kol kas atrodo, kad daugelis M.Basčio susitikimų buvo neformalūs, o atsakymai buvo labai prieštaringi. Tuos prieštaravimus komitetas ketina išdėstyti išvadose.
Seimas prieš keletą savaičių opozicijos iniciatyva pavedė NSGK atlikti tyrimą, ar VSD medžiagoje nurodyti M.Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu nekelia grėsmės šalies saugumui.
Savo išvadą NSGK turi pateikti iki balandžio 14 dienos.
Dėl neigiamos VSD išvados Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis atsisakė išduoti leidimą M.Basčiui dirbti su visiškai slapta informacija. Dėl to M.Bastys pasitraukė iš Seimo vicepirmininko pareigų, suspendavo narystę Socialdemokratų partijoje. Taip pat valdančiųjų iniciatyva M.Basčiui pradėtas apkaltos procesas, tačiau apkaltos komisija darbą laikinai sustabdė, kol tyrimą baigs NSGK.
M.Bastys traktuoja, kad bendravimas su VSD medžiagoje minimais asmenimis „galėtų būti vertinamas kaip nepageidaujami ryšiai Seimo nario etikos prasme“, tačiau ne grėsmė valstybės paslaptims.
