Liepos 18 dieną Mindaugas ir Inga Vilčinskai iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ savavališkai pasiėmė tris savo vaikus. Čia jie buvo apgyvendinti teismo sprendimu.
Neeilinis įvykis sulaukė didelio atgarsio visuomenėje, kuri – beveik tradiciškai – pasidalijo į dvi stovyklas. Vieni tokį tėvų sprendimą palaiko ir ragina padėti jiems slapstytis, kiti teigia, kad gyvename teisinėje valstybėje, kurios įstatymų reikia laikytis.
Tačiau ir vieni, ir kiti sutinka dėl vieno – tai, kas vyksta, yra emocinis sukrėtimas visų pirma vaikams.
Kokia yra Ingos ir Mindaugo Vilčinskų šeima? Kodėl jie sukūrė savo bendruomenę ir kokia yra jų gyvenimo filosofija? Kokią žinią šeimai norėtų perduoti jų ieškantis pareigūnai? Kodėl vaikai iš šeimos buvo paimti? Ir – svarbiausia – kaip tokie įvykiai veikia pačius vaikus?
Apie visa tai 15min kalbėjosi su Kauno apygardos vyriausiuoju prokuroru Dariumi Valkavičiumi, psichiatru Linu Slušniu, Kauno apylinkės teismo atstove Tautvile Merkevičiūte bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialiste Alina Žilinaite.
Teismo sprendimas turėjo būti vykdomas skubiai
Kaip 15min sakė Kauno apylinkės teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė, nutartis dėl Vilčinskų vaikų priimta šiemet gegužės 30 dieną.
Buvo patenkintas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prašymas dėl leidimo paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą išdavimo.
„Pagrindiniai tarnybos pateikti motyvai buvo tai, kad vaikai nelanko ugdymo įstaigų, vaikų tėvai sistemingai vengia kontakto su ugdymo įstaigų personalu, pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, vaikams nesudaromos sąlygos socializuotis, o vaikų tėvai naudoja tėvų valdžią priešingai vaikų interesams, nebendradarbiauja, neturi galiojančių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neadekvačiai vertina esamą šeimos situaciją ir teigia nepripažįstantys Lietuvos Respublikos ir joje galiojančių teisės aktų“, – sakė teismo atstovė.
