Neužtenka kovoti su pasekmėmis
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, jog Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje Lietuva pasirašė dar prieš ketverius metus, tačiau jos ratifikavimas stringa iki šiol. „Konvencija yra ypač progresyvus dokumentas, skatinantis valstybes imtis prevencijos, o ne tik kovoti su pasekmėmis. Vien šiais metais policija dėl smurto artimoje aplinkoje Lietuvoje kviesta beveik 70 000 kartų. Policinėmis priemonėmis, kuo šiuo metu mūsų valstybė didele dalimi ir užsiima, problemos nesumažinsime. Turime kalbėti apie ydingus stereotipinius lyčių vaidmenis ir pagaliau imtis švietimo“, – sako B.Sabatauskaitė.
Vien šiais metais policija dėl smurto artimoje aplinkoje Lietuvoje kviesta beveik 70 000 kartų. Policinėmis priemonėmis, kuo šiuo metu mūsų valstybė didele dalimi ir užsiima, problemos nesumažinsime, – sako B.Sabatauskaitė.
Translyčiai asmenys naudojami moralinei panikai kelti
„Translyčių asmenų bendruomenė ir žmogaus teisių srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos yra šokiruotos bandymo uždrausti tiek teisinę, tiek medicininę lyties keitimo procedūrą Lietuvoje,“ – teigia Nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL Žmogaus teisių politikos koordinatorius Tomas Vytautas Raskevičius. „Daugiau nei penktadalis Seimo narių pasirašė po įstatymo projektu, kuris paneigia mokslinę, teisinę ir socialinę mūsų šalyje gyvenančių translyčių asmenų realybę. Mūsų mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomi politikai turėtų pagaliau nustoti skleisti „moralinę paniką“ ir imtis ryžtingų žingsnių ir saugoti Lietuvos Respublikos piliečių žmogaus teises, nepaisant jų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.“ Šiuo metu Civilinis kodeksas numato teisę pasikeisti lytį, tačiau dar nuo 2003 m. nepriimtas lyties keitimą turėjęs reglamentuoti įstatymas, todėl realiai lyties keitimas Lietuvoje – neįmanomas. 2007 m. Lietuva dėl to pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme.
Nukentėjusiems nuo neapykantos nusikaltimų reikalinga reali pagalba
Žmogaus teisių stebėjimo instituto projektų koordinatorė Kristina Normantaitė atkreipia dėmesį ir į Lietuvoje itin retai fiksuojamus bei tiriamus neapykantos nusikaltimus. „Neretai girdime, kad Lietuvoje neapykantos nusikaltimai praktiškai neegzistuoja. Akivaizdu, jog nepranešant ir tinkamai netiriant neapykantos nusikaltimų, jie lieka už oficialios statistikos ribų. Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad nukentėjusieji yra realūs žmonės, kuriems reikalinga specifinė parama ir pagalba. Todėl norėdami užtikrinti gerai funkcionuojančią neapykantos nusikaltimų prevencijos sistemą, privalome pagaliau galvoti ne tik apie pranešimo skatinimą, kuriuo dažnai apsiriboja institucijos, bet ir apie nukentėjusių asmenų teisių užtikrinimą bei atitinkamos pagalbos ir paramos suteikimą.“
Gruodžio 10 d. minima Tarptautinė žmogaus teisių diena, prisimenant tą dieną 1948 m. Jungtinėse Tautose priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Šiai progai paminėti Žmogaus teisių organizacijų koalicija (ŽTOK) rengia metinę konferenciją, skirtą aptarti žmogaus teisių padėtį Lietuvoje.
ŽTOK – tai progresyvių, konstitucinius žmogaus teisių apsaugos standartus taikančių organizacijų koalicija, suburta 2011 m. Koalicijai priklauso Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Nacionalinė LGBT* teisių asociacija LGL, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Lietuvos žmogaus teisių centras, VšĮ Lygių galimybių plėtros centras, VšĮ Psichikos sveikatos perspektyvos, VšĮ Romų visuomenės centras, Tolerantiško Jaunimo Asociacija.
