Lietuvoje tūkstančiui 20–29 metų grupės gyventojų tenka 86 aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys. Europos Sąjungos vidurkis – 60. Tuo metu įgyti amatininko profesiją pastaraisiais metais siekia 26 proc. lietuvių. ES šiuo keliu eina maždaug pusė jaunų žmonių, rašo „Lietuvos rytas“.
Nors ES švietimo pažangos ataskaita Lietuvą priskiria prie lyderių, tiek verslo, tiek studentų atstovai, tiek švietimo strategai tai vadina problema, o ne džiugia žinia.
Šiemetę vasarą vien Vilniaus darbo biržą kasdien aplankydavo apie šešiasdešimt ką tik aukštąsias mokyklas baigusių jaunuolių.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Arūnas Markas įsitikinęs, kad išderinta aukštojo mokslo sistema įeitų į tinkamas vėžes tuomet, jei universitetiniu išsilavinimu šalyje galėtų pasigirti apie 20 proc. gyventojų, apie 35 proc. turėtų būti įgiję profesinį bakalauro laipsnį, o likę 45 proc. – šalies ūkiui reikalingą specialybę profesinėje mokykloje.
Tokios piramidės principas įdiegtas ne vienoje ES valstybėje.
Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė taip pat pripažino, kad tokie rodikliai yra problema: „Turime daugiausia jaunų išsilavinusių žmonių, o viena vieta Lietuvos aukštojoje mokykloje finansuojama mažiausiai Europos Sąjungoje“.
Šiemet stojimą į aukštąsias mokyklas reguliavo naujasis finansavimo būdas – studento krepšelis. Aukštųjų mokyklų pirmakursių šįmet mažiau nei praėjusiais metais, buvo viltasi, kad panorusių mokėti už studijas bus gerokai mažiau.
Valstybė visiškai padengia 21 tūkstančio pirmakursių studijas. Mokslus aukštosiose mokyklose šiemet pradėjo per 36 tūkst. jaunuolių.
„Tai labiausiai stebinantis dalykas. Vadinasi, veržimasis į aukštąsias mokyklas yra labai stiprus, nors už tai ir reikia mokėti“, – kalbėjo N.Putinaitė.
Anot viceministrės, derėtų užlopyti bendrojo lavinimo sistemoje žiojinčias spragas – plėtoti kadaise išnaikintą profesinį orientavimą.
Išskirtinius rezultatus, kaip rodo neseniai Europos Komisijos paskelbta ES švietimo pažangos ataskaita, Lietuva yra pasiekusi ne pagal vieną švietimą apibūdinantį rodiklį.
Lietuvoje per keletą pastarųjų metų vis mažėjo jaunų, 18–24 metų, žmonių, kurie yra nebaigę vidurinės mokyklos ir toliau niekur nesimoko. Tokio amžiaus niekur nesimokančių jaunuolių Lietuvoje liko 7 proc., o ES šalių vidurkis – beveik 15 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva pirmauja visoje Europos Sąjungoje.
Tarp 20–24 metų žmonių mūsų šalyje įgijusieji vidurinį išsilavinimą sudarė 89 proc. (trečioji vieta ES). Europos Sąjungos vidurkis – 78,5 proc.
Lietuvoje 76,6 proc. vaikų lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Nuo 2007-ųjų Lietuva padidino šį rodiklį daugiau nei 26 proc. ir su suomiais dalijasi 3–4 vietas.
Nuo 2000 metų padaugėjo jaunimo, atvažiuojančio į Lietuvą iš užsienio studijuoti, tačiau ir daugiau lietuvių renkasi studijas kitose šalyse.
