Kuriami šiurpūs mitai – pasiskolinti iš veiksmo filmų
Organų donorystė įvairiais mitais apipinta neveltui – juk kitam patikima tikra žmogaus kūno dalis. Nacionalinio transplantacijos biuro komunikacijos vadovė Laura Bilinskaitė dalinasi, jog nepagrįstas melagienas susijusias su organų donoryste įkvepia žmonių mylimi veiksmo filmai.
Vienas populiariausių mitų teigia, jog tapus organų donoru, žmogaus kūno dalys bus parduotos juodojoje rinkoje. Tariama, jog atsakingi už organų transplantaciją asmenys taip pelnosi iš kitų žmonių kūno dalių ar net gyvybių.
Vis tik, NTB atstovė primena, jog Lietuvoje, kiekvienas žmogus pirmiausiai turi pasirašyti asmens sutikimą, kad jo audiniai, organai po mirties būtų paimti ir atiduoti transplantuoti. Vėliau, šie duomenys yra registruojami ir įtraukiami į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą.
Kitas dažnas mitas tikina, jog gavus donoro kortelę bus sukelta tyčinė avarija. Manoma, jog renkami asmens duomenys skirti ne tinkamo recipiento paieškoms ar organo būklei įvertinti, o norint sekti būsimą organų tiekėją ir sukelti tyčinę mirtį. „Reikia nepamiršti to, jog avarijose žūsta kiekvienais metais šimtai ar net tūkstančiai lietuvių, o efektyvių donorų turime iki 50”, - tikina NTB specialistė.
Kas gali tapti organų donoru?
„Vyriausiam Lietuvos donorui – 85, o abu jo inkstai buvo tinkami transplantacijai”, - džiugiai dalinasi Nacionalinio transplantacijos biuro atstovė.
L.Bilinskaitė primena, jog donorais tampa įvairaus amžiaus žmonės, nes būtent sveikatos būklė, o ne gimimo data yra svarbiausias rodiklis organo tinkamumui nustatyti. Donoro kepenys, širdis ir inkstai Europoje yra paimami net iš 95 metų donorų.
Ar žmogaus organai tinkami transplantuoti, gydytojai sprendžia tiktai po jo mirties. Tačiau tam, kad žmogus taptų organų donoru, reikalingos ypatingos mirties sąlygos. „Žmogus turi mirti reanimacijoje arba reanimobilyje, jam turi būti nustatyta smegenų mirtis“, - pastebi L.Bilinskaitė.
Šiais metais atlikta 91 organų transplantacija, įskaitant inkstus, kepenis ir širdį. Taip pat, net 50 žmonių buvo suteikta galimybė vėl regėti, jiems atlikus ragenos transplantaciją.
Mirus žmogui, kada „miršta” ir patys organai?
Kiekvienas organas turi savo gyvybingumo laiką. Dėl to, ar po mirties pavyks padovanoti dar vieną gyvenimą priklauso nuo organo gyvybingumo ir greičio, per kurį jis pasieks organo laukiantį recipientą.
Greičiausiai „miršta” žmogaus širdis, kuri gyvybinga išlieka tik penkias valandas. Tuo tarpu, kepenys transplantacijai tinka ir po 7-8 valandų, inkstai net ir po 12 ar daugiau valandų.
Dėl šios priežasties, itin skubiais atvejais, medikai pasitelkia ir papildomas pajėgas. Prie operatyvių transplantacijos kelionių prisideda Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai ir Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos.
Noriu prisijungti prie donorų gretų – nuo ko man pradėti?
Nors kelionė iki recipiento reikalauja įvairių sričių specialistų bendradarbiavimo, donoru tapti gali daugelis, o jo tapimo tvarka nėra sudėtinga.
Apsilankius internetinėje NTB svetainėje reikia užpildyti asmens sutikimą, kad jo audiniai, organai po mirties būtų paimti ir atiduoti transplantuoti. Tai galima padaryti ir atvykus į bet kurią asmens sveikatos priežiūros įstaigą, Nacionalinį transplantacijos biurą ar vaistinę. Po ranka svarbu turėti asmens tapatybės dokumentą ir savanorišką sprendimą tapti donoru.
NTB atstovė primena, jog net ir apsigalvojus, visada galima šį norą pakeisti, o išsibraukus iš donoro sąrašų, vėl grįžti. Tereikia parašyti prašymą Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriui ir būsite išbrauktas iš Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registro.
