Minima Žemės diena: koks pasaulis būtų be bičių?

Kovo 20-ąją pasaulis mini Žemės dieną. Po žiemos bundančiame Klaipėdos universiteto Botanikos sode iškelta šventinė vėliava, inkilai. Į renginį atvykę bitininkai iš Agluonėnų svarstė, koks pasaulis būtų, jei staiga išnyktų bitės.
Aurelija ir Saulius Mamkai
Aurelija ir Saulius Mamkai / Aurelijos Jašinskienės / 15min.lt nuotr.

Aurelija ir Saulius Mamkai prie Agluonėnų turi 37 šeimynas bičių.
Pirmosios bites prabudo ir, kaip pasakoja bitininkai, žvalgybą atliko kovo 6-ąją. Kai orai vėl atvėso – sulindo į avilį.

„Prieš kelis metus pirmąjį apsiskraidymą turėjome vasario 9-ąją. Buvo labai įdomu: mes atvykome į ūkį, tuo metu dar buvo daug sniego, o jame buvo matomi taškeliai. Ir mes supratome, kad bitelės jau apsiskraidė ir išsivalė. Šiemet, nors ir buvo šilta žiema, bet bitės neskuba budintis“, – pasakojo Aurelina Mamkuvienė.

Aurelijos Jašinskienės / 15min.lt nuotr./Žemės dienos proga iškelta šventinė vėliava
Žemės dienos proga iškelta šventinė vėliava / Aurelijos Jašinskienės / 15min.lt nuotr.

Gyvulininkystės technologai A. ir S.Mamkai teigia, kad bitės nuveikia milžinišką darbą ne tik nešdamos nektarą.

Suprasti akimirksniu

  • Pasaulinė Žemės diena minima kovo 20 – 21 d. (pavasario lygiadienio metu).
  • Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose.
  • Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Johnas McConnellis kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20 – 21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną.
  • Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkuriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje.

„Bitės apdulkina apie 75 proc. mūsų augalų. Nelikus bitelėms – aišku, yra ir kiti vabzdžiai, kurie apdulkina augalus – iškiltų grėsmė žmonijai. Tiesiog nebeturėtume natūralių produktų. Kai valgome obuolius, pomidorus, agurkus – visuose procesuose dalyvauja bitės“, – teigė A.Mamkuvienė.

Ji pabrėžė ir kitų bičių produktų – pikio ir duonelės – svarbą organizmui.

Aurelijos Jašinskienės / 15min.lt nuotr./Sauliaus ir Aurelijos medus
Sauliaus ir Aurelijos medus / Aurelijos Jašinskienės / 15min.lt nuotr.

„Klimato kaita, pesticidai – didžiulė grėsmė bitėms. Esu skaičiusi, kad per porą dešimtmečių išnyko kas dešimta bičių šeimyna“, – pasakojo bitininkė.

O terapinė nauda sukiotis apie avilį bitininkui – neabejotina. „Kai mano vyras nueina prie avilio – jam tarsi laikas sustoja. Ne veltui seminaruose pabrėžia, kad bitininkai gyvena ilgiau“, – šypsojosi pašnekovė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Artėja LEA kvietimas įsigyti naujus šilumos siurblius su kompensacija
Reklama
„BITmarkets“ parodoje „Next Block Expo“ laimėjo apdovanojimą už geriausią klientų aptarnavimą
Reklama
Verslo civilinė atsakomybė: kokių sričių įmonės ją patiria dažniausiai ir kodėl?
Reklama
Amžėjimas nėra nuosprendis: kas gali padėti išlaikyti energiją ir jaunystę?