„Žinau, kad visi tie, kam rūpi, stengėmės dirbti Ukrainos žmonių labui – Lietuvos žmonės, verslai, nevyriausybinės organizacijos, mano kolegos Vyriausybėje ir Seime. Ne tik aukoti, ieškoti, ką galim perduoti kasdien, ne tik kalbėti ir belstis į baikštesnių sąžinę, bet ir tiesiog būti, būti kartu su Ukrainos žmonėmis“, – feisbuke rašė I. Šimonytė.
„Būkim ir toliau, nes niekas dar, deja, nesibaigė ir mūsų paramos reikės ir toliau“, – teigė premjerė.
Neseniai 50-ąjį jubiliejų atšventusi I. Šimonytė sako, kad jai tūkstantis karo dienų yra ilgesnis laikas, „nei visi nugyventi 50 metų“.
„Atsimenu visas emocijas – siaubą, pasiutimą ant visokių pasaulinės medijos klausovų apie tai, kad Ukraina „tuoj tuoj kris“, nes į Kyjivą įvažiuos tas baisus karavanas, daužymąsi į visas duris ir langus, kad būtų pradėtos tiekti ne ligoninės ir šalmai, o letalinė ginkluotė, Bučą, pirmą kelionę jau prasidėjus invazijai balandžio pradžioje, optimizmą rudenį ir sunkius jausmus po to, matant kad Putinui buvo leista apsikasti“, – rašė Vyriausybės vadovė.
„Pyktį, kartais, atrodo, net aklą įniršį ant tų, kurie gali padaryti daugiau ir nepadaro“, – teigė ji.
Pasak I. Šimonytės, visos šios emocijos „yra gryni niekai“ lyginant su karą išgyvenančių ukrainiečių kasdienybę.
„Su tuo skausmu, netektimis, griovimu, cinizmu, pasityčiojimu iš žmogaus orumo, amžinai užduodant sau klausimą, kuris neturi jokio logiško atsakymo „už ką“, – rašė premjerė.
2022 metų vasario 24-ąją prasidėjęs plataus masto Rusijos puolimas atnešė milžiniškus nuostolius Ukrainai, o Maskva sulaukė beprecedenčio pasmerkimo iš Vakarų ir sankcijų.
Vilnius Kyjivui nuo karo pradžios suteikė karinės paramos už daugiau nei 705 mln. eurų, bendra Lietuvos parama Ukrainai – ilgalaikė ir perkopė vieną milijardą eurų.
Lietuva taip yra įsipareigojusi kasmet Ukrainos saugumui ir gynybai skirti 0,25 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, tai sudaro apie 190 mln. eurų.