Politologai atkreipia dėmesį į A. Brazausko užsienio politikos indėlį, laiku priimtus svarbius sprendimus, nuoseklumą. Apie A. Brazausko būdo savybes kalbėjo ilgametis jo bendražygis G. Kirkilas: „Visas lyderiui būdingas savybes A. Brazausko asmenybėje jungė jam būdinga pozityvi charizma, kuo jis išsiskirdavo iš savos piktų ir dažnai pagiežingų konkurentų ar oponentų. Jis gebėjo pamatyti visus, gerai pažinojo Lietuvą, įvairiausius jos kampelius, kaimus, atskiras gamyklas, įmones, statybas, todėl su visais greitai rasdavo bendrą kalbą. Suprato žmonių, įvairių tautų lūkesčius, gerai žinojo daugiatautės Lietuvos istoriją“, – apie kalbėjo G. Kirkilas.
G. Kirkilas priminė, jog išrinktas prezidentu, gavęs didžiausią rinkėjų pasitikėjimą, A. Brazauskas greitai įsitraukė į užsienio politiką. Jo artimiausiais partneriais tapo kaimyninių šalių prezidentai, tačiau jis nevengė ir Briuselio ar Vašingtono. „A. Brazauskas, kaip valstybės vadovas, pateikė pirmąsias Lietuvos apeliacijas į NATO ir ES 1994 ir 1995 metais, o jau kaip Ministras Pirmininkas 2003-iaisiais pasirašė Atėnuose Lietuvos sutartį su ES, o 2004 m. Vašingtone dalyvavo deponuojant ratifikacinius Šiaurės Atlanto sutarties raštus, po kurių Lietuva tapo visateise NATO nare“, – kalbėjo G. Kirkilas. Šis faktas neginčijamai iškelia A. Brazauską kaip asmenybę, kuri siekė Lietuvai platesnių galimybių, demokratijos.
Nepriklausomybė ir demokratija ėjo greta
Vienas pagrindinių A. Brazausko tikslų nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo pradžios, apie tai kalbėjo Kovo 11-osios Akto Signataras Česlovas Juršėnas, buvo demokratija šalyje. Č. Juršėnas prisimena su Prezidentu A. Brazausku matęs visko: visuomenės meilės ir neapykantos apraiškų, net bandymų grasinti. „Mes buvome už Nepriklausomybę ir demokratiją, nors tarp dešiniųjų buvo šnekama: visų pirma reikia įteisinti Nepriklausomybę, o demokratija palauks, tačiau Brazausko nuomone, jos abi turėjo eiti greta“, – sakė Č. Juršėnas. Apie demokratijos siekį ir lyderystę kalbėjo buvęs europarlamentaras, ilgametis A. Brazausko bičiulis Zigmantas Balčytis. Politikas prisiminė, kokie sudėtingi politiškai ir ekonomiškai buvo pirmieji dešimtmečiai.
„Lietuva per tą laikotarpį pasiekė neįsivaizduojamai daug, tačiau vykdyti grynai socialdemokratinę ūkio politiką buvo sunkiai įmanoma. Ji buvo gana liberali ir tikros socialdemokratijos link Lietuva pasuko turbūt jau 2006 m., kai Lietuvos Ministru Pirmininku tapo Gediminas Kirkilas. Ko, turbūt, neįmanoma nuginčyti apie Brazauską – jis buvo tikras demokratas. Be atsiskyrusios LKP, o vėliau LDDP spaudimo, žinoma, be paties A. Brazausko asmeninės lyderystės, nebūtume pasiekę demokratinės santvarkos, o 1992 m. spalio 25 d. visuotiniu referendumu priimta Konstitucija nebūtų tokia demokratinė. Čia mūsų kairieji su Brazausku priešakyje parodė tikrą socialdemokratinę lyderystę, apie kurią dar mūsų visuomenėje trūksta ir žinojimo, ir jos pripažinimo“, – priminė Z. Balčytis. Demokratijos svarbą pabrėžė ir Ambasadorius Antanas Vinkus, sakydamas, jog demokratija kuriama ne vienos partijos, o bendru piliečių sutarimu, o būtent sugebėjimą sutarti ir suvienyti Prezidentas A. Brazauskas turėjo neeilinį.
Socialdemokratinė socialinė politika
Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė, skaitydamas pranešimą „LSDDP rinkimų programa kaip Algirdo Brazausko socialinės politikos tęsinys“ priminė, jog būtent A. Brazausko vadovaimo Vyriausybei laikotarpiu Lietuva pasuko į socialdemokratinę socialinę politiką.
„A. Brazausko vadovaujamos XII Vyriausybės programoje socialinės apsaugos ir darbo problemų sprendimas pirmą kartą buvo iškeltas į pirmąjį Vyriausybės programos skirsnį. Brazauskui sustygavus valstybės veikimo mašiną, užtikrinus politinį stabilumą, kai iki tol Vyriausybės veiklos trukmė vidutiniškai buvo vieneri metai, įtvirtinus koalicinės Vyriausybės veiklos patirtį, buvo rasti būdai skatinti ekonomikos augimą, – prisimena I. Šiaulienė. – BVP augo sparčiausiai ES, didėjo užimtumas. Vykdant griežtą fiskalinę politiką, sėkmingai kovojant su šešėline ekonomika, priėmus mokesčių pakeitimus, surenkant ir viršijant planuotas biudžeto ir „Sodros“ pajamas, pradėtos didinti pensijos, pašalpos. Didinti atlyginimai, įvestas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD didintas vaikus auginantiems tėvams), pirmą kartą pradėtos mokėti išmokos šeimoms, auginančioms vaikus, nepriklausomai nuo jų finansinės padėties, pradėta vykdyti būsto politika – sudarytos sąlygos grąžinti dalį sumokėtų palūkanų už paskolas būstui, savivaldybės buvo skatinamos kurti ir plėsti municipalinį butų fondą“. Pasak I. Šiaulienės, dabartinė LSDDP programa yra A. Brazausko socialdemokratinės socialinės politikos tęsinys, nes didinant išteklius socialinei apsaugai, siekiama įveikti socialinę atskirtį ir skurdą mūsų šalyje.
Vienijanti asmenybė
Politologas Alvidas Lukošaitis pabandė pažvelgti į įvykius retrospektyviai ir padiskutuoti, kas lėmė anuomet dviejų socialdemokratinių partijų susijungimą. Remiantis politologo įžvalgomis, užgimusi partinė sistema greitai užšalo. Partijos ėmė ieškoti kelių į rinkėjus – reikėjo programų revizijų. Atomizuotoje politinėje sistemoje vienytis dvi socialdemokratines partijas paskatino būtent A. Brazauskas. Suvienyta socialdemokratų partija elektoratui įskiepijo kairiąsias idėjas ir su pertraukomis sėkmingai valdė šalį. Politologas sakė tikįs, jog po rinkimų į Seimą galimas naujas socialdemokratinių jėgų vienijimosi scenarijus.
Kad tokia analogija galima ir šiandien, prabilo ir ilgametis A. Brazausko bendražygis – Seimo URK pirmininkas J. Bernatonis.
„Socialdemokratų vienybės klausimas spręsis jau po Seimo rinkimų, ir tai priklausys nuo šių rinkimų rezultatų. Jeigu pavyks įgyvendinti mūsų rinkiminius planus ir suformuoti ne mažesnę nei dabar frakciją Seime, suvienyti partijas bus abipusis interesas. Kad turėtume tokią frakciją, mums nepakanka iškovoti pergales 5-6 vienmandatėse apygardose, privalome įveikti nedemokratišką 5 proc. barjerą visoje Lietuvoje. Kitas svarbus klausimas – lyderis, prieš dvidešimt metų tokiu vienytoju tapo A. Brazauskas. Šiandien, mūsų manymu, tą vaidmenį yra pajėgus atlikti vienas populiariausių politikų Linas Linkevičius. Jis ir eina į rinkimus socialdemokratinių jėgų vienybės tikslais. Taigi, tie kurie palaiko socialdemokratų jėgų vienijimąsi turėtų balsuoti už LSDDP sąrašą Nr. 9”, – kalbėjo J. Bernatonis. Algirdo Brazausko socialdemokratinė koaliciją 2000 m. Seimo rinkimuose taip pat dalyvavo su Nr. 9. ir laimėjo. J. Bernatonis įsitikinęs, jog istorija gali pasikartoti.
“Tačiau jeigu ištiktų nesėkmė ir būtume nekonkurencingi, o tuo pačiu ir neįdomūs buvusiems bičiuliams, toliau veiksime atskirai ir toliau sieksime sustiprinti socialdemokratiją Lietuvoje. Taigi socialdemokratų vienybės likimas yra rinkėjų rankose. Nenustebsiu jei istorija pasikartos ir viskas išeis į gerą”.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš LSDDP rinkiminės sąskaitos.
