Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 06 14

Minint Gedulo ir vilties dieną, tradiciškai skaitomos tremtinių pavardės

Minint Gedulo ir vilties dieną, šalia Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Vilniuje žmonės tradiciškai pradėjo skaityti tremtinių ir politinių kalinių pavardes.
Gedulo ir vilties dienos minėjimas Aukų gatvėje
Gedulo ir vilties dienos minėjimas Aukų gatvėje / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmoji ištarė penkis vardus – Marijos Šuišelienės, Janinos Suchodolskajos, Eustacho Ilcevičiaus, Antano Simenausko ir Rožės Karlienės.

„Beveik prieš 80 metų šalis ir mūsų žmonės išgyveno didžiulę tragediją, bet būtent todėl Lietuva žino, kas yra kentėti, Lietuva žino, kas yra gedėti, Lietuva žino, kad yra atminti, bet taip pat Lietuva žino, ką reiškia laisvė, ką reiškia tikėti, išgyventi ir kurti“, – sakė šalies vadovė.

Į renginį susirinko apie 200 žmonių, paskaityti tremtinių ir politinių kalinių vardus nuo pakylos gali kiekvienas norintis.

Aukų pagerbimo ceremoniją stebėjęs 63-ejų spaustuvininkas Gediminas Žukas pats gimė Sibire.

„Tėvelis buvo politinis kalinys, o mama dalyvavo pasipriešinime – buvo ryšininkė Žemaitijoje. Dėl to ir ištrėmė. Tėvuką – į Vorkutą, o mamą į Novosibirską“, – BNS sakė tremtyje gimes vyras.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Gedulo ir vilties dienos minėjimas Aukų gatvėje
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Gedulo ir vilties dienos minėjimas Aukų gatvėje

„Grįžom, gyvenom Kaliningrade, nes į Lietuvą neleido grįžt. Į Lietuvą grįžom tik 1967 metais“, – pasakojo jis.

Iš Baisogalos kilusi ir Vilniuje gyvenanti pensininkė Irena Vagalienė pati ištremta nebuvo – Sibire atsidūrė brolis, tačiau trėmimų žiaurumus ji matė savomis akimis.

„Baisi diena buvo. Baisi diena buvo, kai vežė žmones. Aš labai gerai prisimenu. Mano brolį buvo išvežę. Gyvenom šalia Baisogalos ir mačiau, kaip žmones į vagonus grūdo“, – teigė į aštuntą dešimtį įkopusi senjorė.

31-ių vadybininkė Milda Minkštimienė tvirtino, kad prisimenant apie jos pažįstamų žmonių ištremtus giminaičius kyla „labai sunkios emocijos“.

„Labai jautri tema“, – kalbėjo moteris.

Šiemet tradicinėje „Misijos Sibiras“ organizuojamoje akcijoje „Išgirsk, ištark, išsaugok“ iki šeštadienio popietės bus perskaityta 100 tūkst. pavardžių.

Akcija vyksta ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir kituose mažesniuose miestuose.

Pirmą kartą aukų pavardės skaitomos ir Vašingtone.

Aukų pagerbimo ceremonijoje šalia Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus taip pat dalyvavo išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Birželio 14-oji Lietuvoje minima kaip Gedulo ir vilties diena. 1941 metų birželio 14 dieną Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą.

Sovietams okupavus Lietuvą 1940–1953 metais iš šalies ištremta apie 130 tūkst. žmonių, dar apie 156 tūkst. lietuvių įkalinta.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs