103-iąsias metines skaičiuojančią ceremoniją, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įvardija, kaip progą prisiminti pilietiškus žmones.
„Simboliška, kad metai prasideda Lietuvos vėliavos diena: taip prisimename visus pilietiškus žmones, kurie aukojosi dėl laisvės ir valstybingumo. Kartu ši diena primena, kad valstybė atsiranda ne iš prievartos, o iš laisvės ir savanoriško sąmoningų piliečių, atsakingų už savo ateitį, sambūrio“, – pranešime sakė Seimo pirmininkė.
Krašto apsaugos ministerijos teigimu, pernai bokšte plevėsavusi ir per ceremoniją iškilmingai nuleista vėliava bus patikėta saugoti Vilniaus „Laisvės“ gimnazijai. Vėliava kasmet įteikiama labiausiai pilietiškumu pasižymėjusiai mokyklai, ši tradicija tęsiama nuo 2005 metų.
Vilniaus „Laisvės“ gimnazija atrinkta ir įvertinta už jos kryptingą veiklą, pateisinančią gimnazijai suteiktą vardą, Lietuvos rezistencijos atminimo puoselėjimą, taip pat už aktyvią veiklą, sutelkiančią ne tik gimnazijos ir Naujosios Vilnios bendruomenę, bet ir įtraukiančią kitas Lietuvos mokyklas.
Trispalvę kaip laisvos Lietuvos ženklą 1919 metų sausio 1 dieną Gedimino pilies bokšte pirmą kartą iškėlė dešimties savanorių būrys: karininkas Kazys Škirpa, karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas, kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus. Tuomet pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną.
Pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė vėliava plevėsavo neilgai. 1919 metų sausio 6-ąją Vilnių užėmę bolševikai nuo Trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną.
Po penkias dešimtis metų trukusių okupacijų, prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, Gedimino pilies bokšte Lietuvos vėliava vėl iškelta 1988 metų spalio 7 dieną.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sausio 1-oji paskelbta valstybine švente – Lietuvos vėliavos diena.
