2017 07 14

Ministerija bandė sumažinti biurokratiją šeimoms, bet Seime pataisos išbrauktos lengva ranka

Norite parduoti butą ir pirkti namą, bet turite vaikų? Teks palūkėti, kol žalią šviesą tam uždegs teismas. Tiesa, dar praėjusiais metais Teisingumo ministerija bandė šias teismo funkcijas perduoti notarams, bet įstatymo projektas Seime kelio taip ir neprasiskynė.
Rimantas Jonas Dagys
Rimantas Jonas Dagys / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Jums atrodo, kad jums priklauso automobilis, kuriuo vežate vaikus į mokyklą? Jums atrodo, kad ką tik baigtas išmokėti namas priklauso jums? Kad santuokoje iš abiejų algų sutaupyti pinigai priklauso jums? Viskas yra taip, kol gyvi yra abu sutuoktiniai“, – neseniai savo tinklaraštyje rašė rašytoja Lina Ever.

Ji dalinosi savo draugės patirtimi, kai mirus sutuoktiniui atsiranda įvairiausių biurokratinių kliūčių bandant iš naujo įsikibti į gyvenimą. Be teismo leidimo negalima išsikeisti buto į kitokį ar galų gale parduoti vieną iš dviejų šeimos automobilių.

Lina Ever pasakojo, kaip daugiau nei tris mėnesius jos draugė negalėjo parduoti turto, kadangi „jis jai nepriklauso“ – po vyro mirties automobilis ir kitas buvo perrašytas ne tik jos, bet ir vaikų vardu. O jį parduodant reikalingas teismo sprendimas.

Norėjo supaprastinti procedūrą

Tik po tragiško įvykio rašytoja sužinojo, jog nepilnamečių vaikų turinčios šeimos, panorusios parduoti ar įsigyti nekilnojamą daiktą, visuomet turi turėti teismo leidimą. Toks šeimos turto teisinis režimas įtvirtintas Civiliniame kodekse.

Teisingumo ministerijos atstovė Donata Matulevičienė aiškino 15min, jog tokiais reikalavimais bandoma užtikrinti, jog po tėvų sandorių vaikams netektų gyventi prastesnėmis sąlygomis.

Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr./Teisingumo ministerija
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr./Teisingumo ministerija

Tiesa, D.Matulevičienė taip pat užsiminė, jog bandyta šią procedūrą supaprastinti. Praėjusiais metais Seimui buvo pateikta keletas ministerijos parengtų Civilinio kodekso pataisų, pagal kurias notarui būtų perduota daugybė teismui nebūdingų funkcijų. Tarp jų – ir leidimų parduoti ar įkeisti šeimos turtą išdavimas.

D.Matulevičienės žiniomis, pateiktas projektas nebuvo svarstytas.

Išbraukė iš darbotvarkės

Tuo tarpu Seimo atstovė Eglė Trembo aiškino, kad šis projektas buvo pateiktas dar 2015-aisiais metais, tačiau buvo grąžintas ministerijai tobulinti.

Praėjus keletui mėnesių jis vėl buvo užregistruotas ir keliskart įtrauktas į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkes, bet Seimo narių prašymu buvo iš jų išbrauktas.

15min išsiaiškino, kad praėjusioje kadencijoje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu pataisas išbraukti paprašė Rimantas Jonas Dagys.

Pasak jo, šis Teisingumo ministerijos pateiktas Civilinio kodekso pataisų paketas „silpnina šeimą“. Verta pažymėti, kad, be paprastesnių turto pardavimų procedūrų, šis projektas išties aprėpė ir santuokos nutraukimo procedūrą, dalį funkcijų perduodant notarui.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rimantas Jonas Dagys
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rimantas Jonas Dagys

Šios pataisos buvo išbrauktos 48-iems Seimo nariams pritarus R.J.Dagio prašymui, o prieš jį balsavo tik 11 parlamentarų.

Atsakydama į klausimą apie būsimus šio projekto svarstymus E.Trembo tik pažymėjo, kad projektas į besibaigiančią pavasario sesijos darbų programą nėra įrašytas.

Brokeris problemos nemato

Nekilnojamojo turto agentūros „Ontex“ brokeris Nerijus Valinčius 15min teigė nemanantis, jog reikalavimas turėti teismo leidimą yra perteklinis. Jis tai vertina kaip socialiai atsakingą priemonę apsaugoti vaikus.

„Vaikas pats negali nuspręsti, o teismas atsižvelgia į tai, jeigu, pavyzdžiui, mama perka kitą turtą, nes jai sunku jį išlaikyti, kadangi mirus vyrui namas yra per didelis. Jie nori keltis į mažesnį. Tokiu atveju nusprendžia teismas. Pavyzdžiui, kad vaikams priklausanti dalis būtų padėta lėšomis į jų sąskaitą, ar dar kažkaip“, – sakė N.Valinčius.

Anot N.Valinčiaus, dalis tėvų nori atsikratyti turtu tam, jog galėtų tenkinti savo žemiausius poreikius, o vaikai lieka už borto. Pagal Civilinį kodeksą teismas gali jiems neišduoti leidimo.

Viktorija Savicka / 15min nuotr./Asociatyvi iliustracija
Viktorija Savicka / 15min nuotr./Asociatyvi iliustracija

„Nėra taip, kad teismas visuomet uždraudžia. Kiekvienas atvejis – tikrai unikalus, teismo sprendimų pakomentuoti negaliu. O dėl apėjimo – neįsivaizduoju, kaip tai galima padaryti, nebent kažkaip meluojant“, – sakė N.Valinčius.

Brokeris aiškino, kad neretai ši procedūra užtrunka, kadangi gyventojams neretai stinga žinių, kaip ir kokius dokumentus pateikti teismui. Pasak N.Valinčiaus, laikantis reikalavimų teismas leidimą parduoti butą ar namą išduoda per savaitę.

„Jeigu kreipiamasi į advokatus ar NT brokerius – mūsų įmonėje tai surašo teisininkai – tuomet pateikiama argumentuotai, su visais dokumentais ir atsižvelgiant į visas aplinkybes“, – sakė N.Valinčius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų