„Iš tiesų bibliotekininkai ar kiti darbuotojai, kurie yra baigę aukštąsias mokyklas Lietuvoje, galėtų ir nelaikyti egzamino. Tačiau detaliau, kokie konkrečiai tai būtų pakeitimai, kam galėtų būti leista nelaikyti egzamino, apie tai svarstysime artimiausiu metu.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Kultūros ministerija planuoja inicijuoti platesnę diskusiją dėl nutarimo projekto tobulinimo ir keitimo“, – 15min nurodė ministerijos Komunikacijos skyrius.
Keisti kalbos egzamino laikymo tvarką, tai yra tai reglamentuojantį Vyriausybės nutarimą, pareikalavo Vilniaus bibliotekininkai, sulaukę Valstybinės kalbos inspekcijos nurodymo išsilaikyti šį egzaminą.
ŠMSM nurodė, kad koreguoti Vyriausybės nutarimą svarstyta jau anksčiau, bet šiandieninė situacija planus keisti dabartinę tvarką esą tik dar labiau suaktualino.
Pagal Valstybinės kalbos įstatymą, valstybės ir savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų vadovai, taip pat tarnautojai ir pareigūnai, policijos, teisėsaugos tarnybų, ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai, tarnautojai ir pareigūnai turi mokėti valstybinę kalbą pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas.
Valstybinės kalbos mokėjimo egzaminą turi išlaikyti užsieniečiai, norintys nuolat gyventi Lietuvoje, bei tie, kurie iki 1991 metų yra baigę mokyklas ne lietuvių kalba.
Valstybinė kalbos inspekcija, anot jos vadovo Audriaus Valotkos, siūlys, kad baigusiems lenkiškas ar rusiškas mokyklas egzamino laikyti nebereikėtų.
„Manau, kad turėtume svarstyti, ar tikrai mes turime įtraukti į šį sąrašą asmenis, kurie baigė lenkiškas ir rusiškas mokyklas iki 1991 metų, nes jau praėjo 30 metų“, – anksčiau kalbėjo jis.
