Žinią, jog bus rekonstruojamas Vilkijos gimnazijos stadionas, pernai metų gegužės 9 d. pranešęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas buvo pasitiktas plojimais. Tądien Vilkijoje buvo pristatoma Vidaus reikalų ministerijos (VRM) administruojama ES priemonė „Kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimas“. Ji įgyvendinama socialinės atskirties turinčiose vietovėse, kuriose gyvena nuo tūkstančio iki 6 tūkst. gyventojų.
Buvo numatyta, jog viso projekto vertė sieks maždaug 1 mln. 207 tūkst. eurų. Iš jų net 451 tūkst. eurų pasižadėjo skirti Kauno rajono savivaldybė.
Buvo numatyta, jog viso projekto vertė sieks maždaug 1 mln. 207 tūkst. eurų. Iš jų net 451 tūkst. eurų pasižadėjo skirti Kauno rajono savivaldybė. Už šias lėšas planuota ne tik rekonstruoti gimnazijos stadioną, bet ir sutvarkyti daugiau kaip kilometrą Čekiškės g. šaligatvio (įrengti ir apie 10 suoliukų), du skverus – Šv. Juozapo ir Šv. Luko. Pirmajame skvere numatyta atnaujinti koplytstulpį, sutvarkyti apželdinimą, įrengti suolelius ir šiukšliadėžes. Taip pat suplanuota sutvarkyti teritoriją prie autobusų stotelės.
Stadioną vis vien tvarkys
Visam tam buvo paruoštas techninis projektas, darbus ketinta pradėti 2016 metų rugsėjo-spalio mėnesiais, tačiau viskas ėmė ir staiga sustojo.
„Šio stadiono atnaujinimo nebus. Priežastys neatskleidžiamos, įtariamas pinigų iššvaistymas, siekiantis 1 mln. 207 tūkst. eurų“, – patikino 15min informaciją atsiuntęs vienas kaunietis.
Paklaustas, ar tai tiesa, Arūnas Bačiūnas paaiškino, jog viskas iš pradžių išties ėjosi sklandžiai: buvo paruoštas techninis projektas, jis pristatytas visuomenei, bet prieš pat pateikiant paraišką VRM, praėjusių metų rugpjūtį, imtas ir pakeistas finansavimo sąlygų aprašas.
„Paaiškinta buvo, kad stadionas – gimnazijos dalis, tad miestas juo negalės naudotis. Finansuoti to negalima. Atskyrėm techninį projektą – ankstesnysis vis dar bus vykdomas, tik vietoj stadiono rekonstrukcijos numatyti kiti papildomi darbai: Kauno ir Bažnyčių g. nuokalnėse bus sutvarkytos atraminės sienelės, įrengti pėsčiųjų takai. Pateikta paraiška, laukiame įvertinimo. Projekto vertė išliks tokia, kokia buvo. O stadioną, kuris – išskirtinis, atitinkantis standartus, tvarkysim iš kitų pinigų. Sausio 26 d. tai tvirtins Kauno rajono savivaldybės taryba“, – paaiškino A.Bačiūnas.
Pasak jo, Vilkijoje yra dar vienas, mažesnis, stadionas. Jis taip pat apleistas, tačiau tvarkyti juos abu būtų tiesiog netikslinga. Projektus numatyta įgyvendinti iki 2020 m.
Vietoj dviejų skverų – penki
Vilkijos seniūno žodžius patvirtino ir Kauno rajono savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjas Artūras Pupalė: „Vilkijos sporto aikštynas turėjo būti modernizuotas pagal VRM administruojamą ES priemonę. Savivaldybė buvo parengusi techninį projektą, darbai turėjo prasidėti pernai rudenį. Deja, pasikeitė projekto aprašas – neliko sporto aikštynų. Tačiau tai nereiškia, kad Vilkijoje jo nebus. Savivaldybė iš naujo atliko reikalingas procedūras – sporto aikštyną atskyrė ir numatė jam kitus finansavimo šaltinius, pagrindinis – savivaldybės biudžeto lėšos“.
Atskyrus sporto aikštyną, liko daugiau lėšų kitiems Vilkijos infrastruktūros projektams: bus rekonstruotos dvi gatvės, vietoj anksčiau planuotų dviejų skverų bus sutvarkyti net penki.
Pasak jo, atskyrus sporto aikštyną, liko daugiau lėšų kitiems Vilkijos infrastruktūros projektams: bus rekonstruotos dvi gatvės, vietoj anksčiau planuotų dviejų skverų bus sutvarkyti net penki. Šaligatvis Čekiškės g. taip pat bus nutiestas. Darbai turėtų prasidėti šiemet.
„Ežerėlyje taip pat planuojama atnaujinti sporto aikštyną, Garliavoje – net du, taip pat įrengti penkias žaidimų aikšteles. Savivaldybė planuoja atnaujinti ir daugiau sporto aikštynų, tačiau dar tik ruošiamos paraiškos finansavimui gauti, todėl nesinori apie tai skelbti, kad neatsitiktų kaip su Vilkija“, – artimiausius pokyčius Kauno rajone išvardijo A.Pupalė.
Požiūrio pokytis: ne įsisavinti, o investuoti
Kodėl gi buvo pakeistas finansavimo sąlygų aprašas? Atsakymą parengė VRM Regioninės politikos departamentas: „Visi pareiškėjai skatinami keisti požiūrį iš „įsisavinimo“ į investavimą. Priemonė „Kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimas“ yra skirta mažinti geografinių sąlygų ir demografinių procesų sukeliamus gyvenimo kokybės netolygumus.
Šio investicinio prioriteto įgyvendinimo veiklos – atvirų viešųjų erdvių urbanistinės infrastruktūros pertvarkymas, paruošiant investicijoms apleistas ar nepakankamai išnaudotas teritorijas, skatinant komercinės veiklos atsiradimą šiose teritorijose, pritaikant erdves saviraiškai, mokymuisi, sveikatinimui, bendravimui, sudarant prielaidas kurtis naujiems su gyventojų aptarnavimu susijusiems verslams, bei apleistų ir neefektyviai naudojamų pastatų, kitos infrastruktūros ir teritorijų konversija.
Veiksmų programoje nėra ir nebuvo numatyta investicijų į sporto infrastruktūros atnaujinimą galimybė. Šiais projektais turi būti siekiama užimtumo augimo ir pritrauktų investicijų į tikslines teritorijas didėjimo“.
Atsakyme teigiama, jog ir pirminėje finansavimo sąlygų aprašo redakcijoje sporto infrastruktūros atnaujinimo veiklos nebuvo numatytos kaip remtinos. VRM, nustačiusi rizikas, kad dalis savivaldybių planuoja investuoti į sritis, kurios nėra susijusios su finansavimo sąlygų apraše nurodytomis remtinomis veiklomis, parengė finansavimo sąlygų aprašo pakeitimą ir nustatė konkrečius apribojimus (netinkamas išlaidas).
„Kauno regionui skiriamų ES struktūrinių fondų lėšų dydis nepasikeitė. Minimai savivaldybei galimybė finansuoti įgyvendinamus projektus liko, tačiau buvo pasiūlyta peržiūrėti planuojamas veiklas, kad būtų investuojama į objektus, kurie optimaliomis sąnaudomis duotų didžiausią socialinę naudą“, – rašoma Regioninės politikos departamento paaiškinime.
