Užtvankos būtų griaunamos ir tada, jei jų rekonstrukcijos išlaidos būtų didesnės už griovimo skelbia ministerija.
„Šalinti pavojingus, avarinės būklės ir nenaudojamus statinius iš upių numatyta norint atkurti upių vientisumą, praeivių ir pusiau praeivių žuvų rūšių populiacijas, pagerinti šalies vandens telkinių būklę“, – pranešė ministerija.
Atsižvelgusi į Vandens įstatymo nuostatą, nuo kitų metų įpareigojančią statinių savininkus ar valdytojus pašalinti juos iš upių, jeigu jie neteikia ekonominės, finansinės ar socialinės naudos visuomenei, ministerija parengė atitinkamą įsakymo projektą.
Anot ministerijos, tai padės efektyviau nugriauti užtvankas, sumažins administracinę naštą, užtikrins aiškesnį teisinį reguliavimą ir upių vientisumo atkūrimą.
Ministerijos duomenimis, dėl didelio senų užtvankų skaičiaus šalyje būtina jas rekonstruoti, tačiau iš visų žinomų užtvankų daugiau nei pusė neatlieka jokių funkcijų. Skaičiuojama, kad trečdalis jų yra blogos ir avarinės būklės, todėl didėja avarijų tikimybė – pernai įvyko keturios avarijos, šiemet – viena.
Teigiama, jog prieš 60-70 metų pastačius užtvankas pasikeitė upių ekosistema. Dėl įtakos tėkmei, nešmenims, temperatūrai blogėja vandens telkinių būklė, žuvų rūšys, kurių išgyvenimui reikalinga migracija, neteko buveinių, dėl to sumažėjo kelių rūšių populiacijos, kai kurios buvo paskelbtos nykstančiomis.
