Kovo pirmosiomis dienomis prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo vakcinavimo procesą ir pareiškė, kad, jo žiniomis, tuo metu šalyje buvo nepanaudota 75 tūkst. vakcinos dozių.
„Noriu pasakyti, kad šiandien mano turimomis žiniomis, buvo nepanaudota 75 tūkst. vakcinų. Tai yra, kelias ateinančias dienas, net ir labai intensyviai dirbdami, mes turime darbo absorbuoti šitą vakciną“, – kovo 3 dieną spaudos konferencijoje kalbėjo prezidentas.
Jam atkirsti suskubo tiek sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tiek premjerė Ingrida Šimonytė, teigdami, kad vakcinos tik atkeliavo, todėl nespėta jų išdalinti.
„Iš tų 75 tūkst. vakcinų 50 tūkst. Lietuvą pasiekė tik vakar ir užvakar, vadinasi, jos buvo savivaldybėms išskirstytos vakar ir šiandien, ir jos bus suskiepytos, bet suskiepyti jas tuo metu, kai lėktuvas pasiekia Lietuvos žemę, yra neįveikiama užduotis.
Prezidento rūpestį labai vertinam, bet manau, kad procesas vyksta, kaip turėtų vykti“, – taip tą pačią kovo 3-ąją atsakė premjerė.
Prezidento rūpestį labai vertinam, bet manau, kad procesas vyksta, kaip turėtų vykti.
Tačiau poros tūkstančių „AstraZeneca“ vakcinų nuo vasario vidurio iki šių dienų, pasirodo, suskiepyti išties niekaip nepavyko, tik vakcinos užsiliko ne bendruose šalies sandėliuose, o atitinkamose savivaldybėse.
Liko beveik 2 tūkst. vakcinų
Antradienį, kovo 9 dieną, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) vadovas Gytis Andrulionis spaudos konferencijoje teigė, kad „AstraZeneca“ vakcinų siunta (kurios naudojimas šiuo metu sustabdytas) medicinos įstaigoms buvo padalinta vasario 15 dieną.
Pasak jo, iš viso buvo gauta 9 600 vakcinos dozių, bet iki kovo 9 dienos apie 2 tūkst. jų liko nepanaudotų.
Šiuo metu, sulaukus informacijos apie dvi įtariamas nepageidaujamas reakcijas nuo „AstraZeneca“ vakcinos Austrijoje, šios vienos serijos naudojimas SAM laikinai sustabdytas.
Tačiau tai nekeičia fakto, kad nuo vasario 15 iki kovo 9 dienos, kone per mėnesį, taip ir nesugebėta išskiepyti visų gautų vakcinų, nors kalbama, kad jų vis trūksta.
SAM: savivaldybės nesuspėjo
SAM 15min patvirtino, kad vasario 11 dieną į Lietuvą buvo pristatyta 9 600 serijos „ABV5300“ vakcinos dozių, iš kurių nepanaudotų liko 1932.
Bei informavo, kad jų užsiliko esą dėl to, kad kai kuriose savivaldybėse skiepijimas tiesiog vyksta lėčiau.
„Kiekviena siunta yra proporcingai išdalijama visoms savivaldybėms, atsižvelgiant į prioritetinėms grupėms priklausančių, bet nepaskiepytų gyventojų skaičių.
Kai kurios savivaldybės vakcinas sunaudoja greičiau, kitos lėčiau. Vakcinacijos tempams įtakos gali turėti skiepijančių įstaigų darbo efektyvumas, gyventojų noras skiepytis ir kiti veiksniai“, – rašoma SAM atsakyme.
„Nei viena savivaldybė neišnaudoja visų gaunamų vakcinos dozių, tam tikri kiekiai yra rezervuojami antrai vakcinos dozei. Vakcinų likučių skaičiai kasdien keičiasi skiepijant gyventojus ir atvykstant naujoms vakcinų siuntoms“, – papildė ministerija.
Suspėja, bet žmonės vakcinų atsisako
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius 15min sakė nežinantis, kiek ir kokių vakcinų užsilieka, bet pripažino, kad su „AstraZeneca“ vakcina sunkumų kyla.
„Reiktų pasakyti, kas ir yra žinoma. „AstraZeneca“ nėra skiepijamų asmenų pageidaujama vakcina.
Klausiant apie jos populiarumą, ji nėra populiari ir neretai žmonės išgirdę arba kai jiems siūloma skiepytis „AstraZeneca“ vakcina, atsisako ir, matyt, kad pagrindas atsisakymo yra būtent atsiradusios neigiamos informacijos srautas“, – teigė jis.
Panašiai BNS kalbėjo ir Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas.
„Kai jau kviečiame atvykti konkrečiu laiku pasiskiepyti, tai būna klausimas – kuria vakcina, ar galima pasirinkti kitą, o ne „AstraZeneca“, tai dalis sutinka, jeigu nėra galimybės pasirinkti kitą vakciną, o yra tokių žmonių, kurie atsisako ir laukia galimybės pasiskiepyti „Pfizer-BioNTech“ vakcina“, – pasakojo jis.
Panašu, kad būtent dėl to ir liko beveik 2 tūkst. nepanaudotų „AstraZeneca“ vakcinų.
Visagino meras Erlandas Galaguz BNS sakė, kad vien jų rajone liko bent 400 šimtai šios vakcinos dozių, Lazdijuose 270.
Reiktų pasakyti, kas yra ir žinoma. „AstraZeneca“ nėra skiepijamų asmenų pageidaujama vakcina.
Komunikacija miglota
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė, kalbėdama apie baimę skiepytis „AstraZeneca“ vakcina, pirmiausia atkreipė dėmesį į komunikaciją.
„Buvo labai neaiški ir miglota komunikacija, pradedant pačiu aukščiausiu lygiu“, – 15min sakė ji.
Kai vakcina buvo registruota Europos Sąjungoje, ją kurianti bendrovė nenurodė jokio amžiaus limito, tik tai, kad vakcina tinkama vyresniems nei 18 metų žmonėms, pastebėjo profesorė.
Tačiau atliekant klinikinius tyrimus į juos buvo įtraukta tik maža dalis vyresnių nei 55–65 metų gyventojų, todėl imta manyti, kad duomenų apie šios vakcinos veiksmingumą vyresnio amžiaus grupėms – nepakanka.
Tokios šalys kaip Vokietija, Italija ir kitos autoritetą Europoje turinčios valstybės priėmė sprendimą vyresnių gyventojų šia vakcina neskiepyti.
Buvo labai neaiški ir miglota komunikacija, pradedant pačiu aukščiausiu lygiu.
„Įsivaizduokite, kokį tai sukėlė atgarsį. <...> Ir paskui, kai atsirado daugiau duomenų iš kitų šalių, kurios gal ir prisiėmė riziką, kaip Jungtinė Karalystė, <...> tada ir kitos šalys pradėjo skiepyti, bet vakcinos įvaizdis iš tikrųjų nuo to nukentėjo. Tokia prieštaringa komunikacija“, – 15min pažymėjo A.Žvirblienė.
Pasak jos, tokie dalykai kelia žmonių nepasitikėjimą, o pirminė netiksli žinutė sugadina vakcinos veidą.
„Man atrodo, kiti gamintojai aiškiau komunikavo ir buvo daugiau užtikrintumo, kad viskas gerai veikia ir todėl žmonės labiau pasitiki“, – sakė ji.
Jai antrino ir Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Agata Mankeliūnienė.
Nors savivaldybė stengiasi pateikti naują informaciją ir paaiškinti gyventojams, kad „AstraZeneca“ vakcina nėra niekuo blogesnė, tai padaryti nėra lengva.
„AstraZeneca“ turi įgavusį neigiamą atspalvį visuomenėje, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. <...> Pirminė žinia savo darbą padarė“, – situaciją Trakų rajone komentavo specialistė.
Vakcina saugi
Danija, Norvegija, Islandija šią savaitę laikinai sustabdė skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina, pastebėjus, kad kai kuriems asmenims po skiepų kraujyje susidarė krešulių.
Tačiau ekspertai pabrėžia, kad sprendimas tėra prevencinis, nes iki šiol nėra nustatyta priežastinio ryšio tarp vakcinos ir šių sveikatos sutrikimų.
Lietuva neketina laikinai stabdyti skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina, BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė.
Šiuo metu Lietuvoje naudojamos trys Europos vaistų agentūros patvirtintos COVID-19 vakcinos: „Pfizer“ ir „BioNTech“, „Moderna“ bei „AstraZeneca“.
EVA ketvirtadienį registravus bendrovės „Johnson & Johnson“ vakciną, ruošiamasi pradėti naudoti ir ją.
VVKT viršininkas G.Andrulionis teigė, kad pirmųjų šios vakcinos dozių Lietuvoje laukiama balandį.
Lietuva iš viso jau gavo kiek daugiau kaip 393 tūkst. vakcinos nuo COVID-19 dozių.
Kovo 12 dienos Statistikos departamento duomenimis, sunaudota 333 tūkst. dozių.
Vieną arba du kartus jau yra paskiepyta 241 tūkst. žmonių, arba 8,65 proc. visų šalies gyventojų.
Išsamiau apie vakcinų veiksmingumą bei skirtumas galite skaityti – čia. Apie mitus ir kaip juos dekonstruoja mokslininkai – čia.
Jeigu jums kyla klausimų dėl COVID-19 vakcinos, siųskite juos mūsų redakcijai el. pašto adresu skiepai@15min.lt
