Klausimą dėl „žalos be kaltės“ modelio, kai pacientai gali greičiau ir paprasčiau gauti kompensacijas dėl jų sveikatai padarytos žalos, trečiadienį aptarė Seimo Sveikatos reikalų komitetas.
Abejoja, ar laikas keisti tvarką
Komiteto nariai kartu su SAM svarstė, ar šį modelį reikėtų keisti taip, kad pacientai, pasiskiepiję nuo COVID-19 ir susidūrę su sunkiu šalutiniu vakcinos poveikiu, be bylinėjimosi gautų kompensacijas.
„Yra tikrai nemažai valstybių, tiek ir Europos Sąjungoje yra 11 valstybių narių, kurios pasirinko taikyti žalos be kaltės kompensavimo modelį COVID-19 vakcinoms. Tą turbūt būtų galima svarstyti taikyti ir Lietuvoje, bet susiduriame su įvairiais ribojimais. Ir jeigu kaip valstybė norėtumėm pasirinkti eiti tuo keliu, mums reikėtų labai aiškiai suprasti, kokie tie ribojimai“, – per komiteto posėdį kalbėjo viceministrė Ž.Simonaitytė.
Pasak jos, keisti modelį būtų tikslinga, jei gyventojai nenorėtų skiepytis COVID-19 vakcinomis.
O gyventojai esą nori.
„Paties modelio taikymas COVID-19 vakcinoms būtų logiškas ir tikslingas tuo atveju, jeigu mes turėtumėm problemą, kad gyventojai masiškai atsisakinėja skiepytis būtent dėl to, kad yra labai sudėtingas procesas bylinėjimosi patyrus žalą.
Mes, kaip valstybė, tos problemos neturim. Mes turim problemą, kaip gauti daugiau vakcinos, nes norinčiųjų yra daugiau negu vakcinos“, – teigė Ž.Simonaitytė.
„Verta pamąstyti, ar dabar yra tas etapas, kai šis klausimas yra logiškas“, – pridūrė ji.
Atsiras nelygios sąlygos rinkoje
Visgi, jei Lietuva nuspręstų „žalos be kaltės“ modelį susieti su vakcinomis nuo COVID-19, tuomet, pasak viceministrės, gyventojai vis tiek turėtų įrodyti, kad žala sveikatai atsirado dėl šių vakcinų poveikio.
„Jeigu mes vis dėlto pasirinktumėm keliauti tuo keliu ir pasirinktumėm sakyti, kad norime taikyti žalos be kaltės modelį, reiktų labai aiškiai suprasti, kad to modelio taikymas nepanaikintų poreikio įrodyti, kad žala vis tiek buvo patirta dėl vakcinavimo ar vakcinos poveikio“, – tikino Ž.Simonaitytė.
Taip pat, anot jos, atsirastų reikiamybė dėl vienodų sąlygų rinkoje pasikonsultuoti su Konkurencijos taryba.
Kodėl mes tokio modelio neįteisinam visom kitom vakcinom Lietuvoje ir visiems kitiems vaistiniams preparatams Lietuvoje?
„Jeigu mes tokį modelį įteisinam COVID-19 vakcinai, tai kodėl mes tokio modelio neįteisinam visom kitom vakcinom Lietuvoje ir visiems kitiems vaistiniams preparatams Lietuvoje?“ – klausė viceministrė.
„O jeigu pradedam kalbėti apie įteisinimą viskam Lietuvoje, tai čia atsiveria Pandoros skrynia, su nežinia kur besibaigiančia riba“, – pažymėjo ji.
Dėl tos ribos, kur ji turėtų užsibaigti, Ž.Simonaitytė taip pat siūlė diskutuoti.
Gali būti sunku susitarti su gamintojais
Dar vienas diskutuotinas klausimas – kas turėtų kompensuoti žalą: valstybė ar vakcinos gamintojas?
„Reikėtų sutarti, iš kur yra sudaromas vadinamasis pool'as (baseinas – 15min) žalos atlyginimo lėšų.
Yra turbūt trys galimi šaltiniai: vienas – valstybė. <...> Kiek mes tų lėšų turime atitraukti kaip valstybė ir įvesti į žalos atlyginimo elementą.
Galimai galėtume pradėti tartis su gamintojais, kad kažkokią dalį lėšų įdėtų ir jie, bet mes matom puikiai, kaip sekasi Europos Komisijai derėtis su gamintojais dėl to, kad vakcinų pagamintų tiek, kiek nori. Čia irgi kažkokių garantijų dėl derybų, kaip jos sėkmingai Lietuvai, su savo rinka ir kiekiais, pavyktų, negalime pasakyti“, – dėstė Ž.Simonaitytė.
Būtų galima, pasak jos, ieškoti ir kombinuoto varianto: „Kad dalinai į kišenę pinigus deda valstybė, dalinai – gamintojai.“
Viceministrė atkreipė dėmesį ir į tai, kaip dėl „žalos be kaltės“ modelio keitimo reiks koreguoti ir administracinį mechanizmą.
„Jeigu pasirenkame kažkokį vakcinų, vaistų, visų preparatų mastą, tai kokią mes sukuriame administracinę naštą. Nes turime sukurti visą administravimo sistemą ir turėti visą palaikymo mechanizmą.
Jeigu kalbame tik apie COVID-19, galim kalbėti. Bet tada labai aiškiai turime turėti pagrindimą, kodėl mes diskriminuojame galimas žalas nuo – nesvarbu – vakcinavimo nuo erkinio encefalito, gripo ir visų kitų vakcinų“, – dėstė Ž.Simonaitytė.
Ragina neapsiriboti COVID-19 vakcina
Opozicijos atstovė Seimo Sveikatos reikalų komitete, „darbietė“ Vaida Giraitytė pasipiktino, jog „žalos be kaltės“ modelį viceministrė, anot jos, siūlo taikyti tik kai gyventojai neturės motyvacijos skiepytis.
„Aš visiškai nesutikčiau su ministerijos taikomu principu, kad žalos atlyginimą ji nori pritaikyti kaip motyvacijos priemonę. Nes kiekvienas pacientas turi teisę į žalos atlyginimą“, – teigė politikė.
Ji pažymėjo, kad ir dabar sąlygos dėl vakcinų rinkoje nevienodos – štai, pavyzdžiui, už gripo vakciną reikia susimokėti, o jos poveikis esą geriau ištirtas nei COVID-19 vakcinos.
V.Giraitytės įsitikinimu, atsakomybę už žalą, patirtą dėl skiepų nuo COVID-19, turėtų prisiimti valstybė.
Valdančiųjų konservatorių atstovė Jurgita Sejonienė pasisakė už tai, kad „žalos be kaltės“ modelis būtų pritaikytas ne tik COVID-19, bet ir kitoms vakcinoms.
Tai esą nepareikalautų didelių valstybės resursų.
Užtikrinimas gyventojams, kad jeigu bus sunkios komplikacijos, žala jiems bus atlyginama, padėtų ir didinti motyvaciją
„Manau, toks žaidimas atviromis kortomis ir užtikrinimas gyventojams, kad jeigu bus sunkios komplikacijos, žala jiems bus atlyginama, padėtų ir didinti motyvaciją. <...> Padėtų ir išvengti įvairių mitų, susijusių su vakcinomis. Aišku, didintų pačių vakcinų populiarumą“, – kalbėjo Seimo narė.
Siūlymą išplėsti „žalos be kaltės“ modelį ir pritaikyti prie šių dienų realijų Seimo Sveikatos reikalų komitetas aptarė ir anksčiau.
Lietuva gyventojus nuo COVID-19 šiuo metu skiepija trijų gamintojų vakcinomis – „BioNTech“ ir „Pfizer“, „Moderna“ bei „AstraZeneca“, ir dar turi penkis kontaktus su kitomis kompanijomis.
Tik viena iš jų, pasak Ž.Simonaitytės, išreiškė norą prisidėti prie „žalos be kaltės“ modelio įgyvendinimo.
