„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2022 05 24 /14:34

Ministerija nurodė „Pušyno kelio“ uždarymo priežastis – kaltas ir landšaftas

Kaip jau skelbta anksčiau, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) nusprendė nuo birželio 1 d. uždaryti jai priklausantį reabilitacijos centrą „Pušyno kelias“. Kaip teigia ligoninė, centrui reikia didelių investicijų, jis dirba neefektyviai, tad nuspręsta jo atsisakyti, o paslaugas teikti pačioje RVUL. Tačiau centro darbuotojai įtaria, kad iki tokios jų situacijos buvo vedama kryptingai. Likus kelioms dienoms iki uždarymo savo poziciją pristatė ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Kaip 15min rašė prieš savaitę, „Pušyno kelio“ darbuotojai pasakojo oficialiai nieko nežinoję apie būsimą centro uždarymą, nors iki jo buvo belikusios kelios savaitės. Esą RVUL nesivargino jų informuoti, kaip ir pranešti, kur bus perkelti tiek darbuotojai, tiek ir pacientai.

Ligoninė tikina centrą perėmusi su šimtatūkstantinėmis skolomis, o ir pastaraisiais metais „Pušyno kelias“ dirbo nuostolingai – kas mėnesį generavo per 100 tūkst. eurų nuostolio. Patalpos senos, joms rekonstruoti prireiktų milijonų, kurių RVUL teigia neturinti. Tad su steigėjais nuspręsta reabilitacijos centro veiklą nutraukti nuo birželio 1 d.

Plačiau skaitykite čia: „Pušyno kelias“ skaičiuoja paskutines dienas: uždaryti nusprendė tyliai, darbuotojai – nežinioje.

Pasirodžius šitai informacijai socialiniuose tinkluose pasklido spėlionės apie tai, kodėl taip norima šiuos pastatus itin patrauklioje Vilniaus vietoje parduoti. Esą galbūt kas nors gviešiasi sklypo ir galimybės ką nors jame statyti.

Taip pat buvo paskelbta peticija „Dėl reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ uždarymo“.

Iki numatyto uždarymo likus savaitei SAM surengė spaudos konferenciją, kurioje apie „Pušyno kelio“ reorganizaciją pasisakė viceministrė Danguolė Jankauskienė. Taip pat – RVUL direktorė Jelena Kutkauskienė.

Galimybių išlaikyti nemato

„Reabilitacijos centras yra struktūrinis RVUL padalinys. Mes dėjome milžiniškas pastangas, kad jį išsaugotume. Medicininė reabilitacija (aš pabrėžiu, nes ji labai skiriasi nuo rekreacijos, kuri skirta žmogui poilsiui) su savo kinezeterapijos, ergoterapijos, fizioterapijos procedūromis yra žymiai sudėtingesnis dalykas.

Technologijos labai tobulėja ir dėl to turime pasirūpinti, kad tos paslaugos žmonėms būtų teikiamos kokybiškos. Ypač tiems, kurie gydosi vadinamuose klasteriuose dėl traumų, insultų, infarktų, onkologinių susirgimų. Turime užtikrinti kokybę.

Tai kalnuota vieta. Žmonėms vežimėliuose, po traumų pritaikyti reikia labai daug investicijų.

Grįžkime prie „Pušyno kelio“, kuris yra struktūrinis RVUL padalinys. Nuo 2018 metų ir pati ligoninė, ir ministerija ieškojo gana daug būdų, kaip tą įstaigą padaryti kokybišką, renovuoti ir pan. Bet mes susidūrėme su trimis problemomis, kurios neišsprendžiamos“, – kalbėjo viceministrė.

Pirmoji iš tų problemų, anot viceministrės, yra pats landšaftas, kuriame ir yra įstaiga: „Jį labai sunku pritaikyti reabilitacijai. Tai kalnuota vieta. Žmonėms vežimėliuose, po traumų pritaikyti reikia labai daug investicijų. Tos investicijos yra ribotos, nes centras yra regioniniame parke, kur daug reikalavimų nedarkyti landšafto ir pan.

Ir trečia priežastis – šita vieta yra bažnyčios ir kultūros paveldo vietoje, todėl suderinti visus šituos dalykus ir išpildyti kokybinius reikalavimus yra praktiškai neįmanoma. Todėl steigėjai priėmė tokį sprendimą.“

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė

D.Jankauskienė teigė, kad jau apsvarstytos visos galimybės tą reabilitacijos centrą išlaikyti, tačiau esą būdų nerasta. Kada ir už kiek bus parduoti pastatai, ji nesiryžo spėlioti, tačiau esą aukcionas gali būti paskelbtas dar šiemet.

Pastatus parduoti turės pati ligoninė, o gauti pinigai bus panaudoti ligoninės infrastruktūros pagerinimui.

Investicijos niekada neatsipirktų

RVUL direktorė Jelena Kutkauskienė tikino, kad svarstymai dėl „Pušyno kelio“ buvę ilgi, tačiau nuspręsta, kad investicijos, kurių reikia – 12 mln. eurų, niekada neatsipirks. Todėl esą nuspręsta rinktis kitą sprendimą, kuris būsiąs priimtinas ir darbuotojams, ir pacientams.

„Atidarysime papildomai 30 lovų, užtikrinsime pacientams tiek paslaugų tęstinumą, tiek ir kokybiškų paslaugų teikimą. Taip pat džiaugiamės, kad mūsų darbuotojams galime užtikrinti darbą jau mūsų ligoninėje, mūsų veiklos pagrindiniu adresu“, – teigė ligoninės direktorė.

Reabilitacijos centre dirba 55 darbuotojai. Direktorė sako, kad darbas siūlomas visiems jiems, o į klausimą, ar visi sutiko persikelti, atsakė, kad sutikimas nėra reikalingas – darbo santykiai tiesiog tęsiami.

„Darbo vieta yra žmogaus asmeninis pasirinkimas. Ligoninė kaip darbdavys siūlo darbą visiems tomis pačiomis sąlygomis.

Ligoninėje dirba daugiau nei 2 tūkst. darbuotojų ir darbuotojų kaita yra natūralus procesas. Turime prašymų, kiekvieną dieną gauname. Esame gavę keletą prašymų atleisti iš darbo“, – paprašyta patikslinti, ar visi reabilitacijos centro darbuotojai sutinka ir nori pereiti dirbti į Lazdynuose esančią ligoninę, kalbėjo J.Kutkauskienė.

Pacientai renkasi reabilitacijos paslaugas visoje Lietuvoje ir jie rinkdavosi kitas įstaigas.

Anot direktorės, nors šitas padalinys viešoje erdvėje ir sulaukė daug dėmesio, tačiau „nebuvo preferencija pacientui, nes sąlygos tikrai nėra geros paslaugų teikimo prasme, judėjimo teritorijoje prasme, tikrai ne visi pacientai rinkosi šitą padalinį“.

„Pacientai renkasi reabilitacijos paslaugas visoje Lietuvoje ir jie rinkdavosi kitas įstaigas“, – tikino direktorė.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Vilniaus universitetinės ligoninės vadovė Jelena Kutkauskienė
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Vilniaus universitetinės ligoninės vadovė Jelena Kutkauskienė

Perklausta, ar ši informacija teisinga, nes išties yra daug pacientų, kurie laukė ne vieną mėnesį vien tam, kad patektų būtent į „Pušyno kelią“, J.Kutkauskienė teigė, jog darbuotojai centre tikrai profesionalūs ir tai esą viena iš priežasčių, kodėl jiems visiems pasiūlyta dirbti toliau.

„Mes kalbame apie medicinines paslaugas, ne rekreacines, žmogaus komponentas čia labai svarbus. Mes džiaugiamės kolektyvu, kuris yra įvaldęs šituos gebėjimus. Bet yra kitų ribojimų, kurie tam tikrų kategorijų pacientams padaro tas paslaugas neprieinamas. To neigti negalime.

Mes džiaugiamės, kad pacientai mus vertina ir užtikriname, kad ne žemesnės kokybės paslaugas užtikrinsime kitoje vietoje“, – sakė J.Kutkauskienė.

Direktorė kalbėjo ir apie tai, kad šis centras turi tik 38 lovas, jos perkeliamos, o maksimaliai užimta tame padalinyje esą niekada nebuvo. Dabar pacientų yra 32.

Anot direktorės, pradinė pastatų kaina bus 4,2 mln. eurų – tokia suma įvertino šį turtą turto vertintojai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“