Viceministrė Kornelija Tiesnesytė BNS sakė, kad ministerijos rekomendacija – nustatyti, jog prioritetas skirstant lėšas būtų teikiamas vadinamosioms STEAM programoms, t.y. gamtos mokslų ir technologinių pakraipų būreliams, nes dabar didžiąją dalį sudaro sporto ir menų kryptys.
„Taip pat išskirtas prioritetas yra jautresnių socialinių grupių vaikams. Vėlgi, turėtų būti analizuojama, žiūrima informacija, kokie vaikai gali dalyvauti programose. Jei būtų konkurencija, kalbama apie tai, kad šios grupės vaikams būtų prioritetas – raštu tai įtvirtinta“, – teigė viceministrė.
2020-aisiais ministerija savivaldybėms turėtų skirti 12 mln. eurų neformalaus ugdymo finansavimui. Šios lėšos nėra numatytos valstybės biudžete, tikimasi, kad parama atkeliaus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Tokia parama savivaldybėms skiriama nuo 2015 metų. Kai kurios savivaldybės prie šio krepšelio prisideda savo lėšomis.
Ministerija rekomendacijomis taip pat siūlo leisti į 15 eurų krepšelius pretenduoti ir profesinėms mokykloms. Pasak ministrės, jos turi geras technines bazes ir infrastruktūrą, todėl gali, pavyzdžiui, vykdyti automechanikos ar maisto ruošos užsiėmimus.
Savivaldybės iki šiol buvo pačios nusistačiusios prioritetus skirstant šią paramą. Ministerija, pasak K.Tiesnesytės, siekia nustatyti bendrą nacionalinį prioritetą.
„Bet jei savivaldybėse yra kitokia situacija, savivaldybės turi tą laisvę koreguoti prioritetus pagal savo situaciją“, – tvirtino ji.
Po šių rekomendacijų savivaldybėse pasigirdo kritikos, kad lėšų visiems neužteks, todėl kai kurie vaikai gali patirti diskriminaciją.
„Man sudėtinga netgi suprasti kalbas apie rūšiavimą, kai vaikas turi arba specialių poreikių, ar yra iš socialiai remtinos šeimos, kai jam suteikiamas prioritetas. Kai kalbame apie valstybės gerovę, apie atskirties mažinimą, tą pasipiktinimą sudėtinga suprasti“, – teigė viceministrė.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo klausimais Jonas Mickus sako, kad saugikliai įvesti, nes nėra galutinio aiškumo dėl finansavimo.
„Kol kas jokių garantijų nėra, kol kas pinigų neformaliajam švietimui dar nėra, bet planuoja jas gauti iš europinių lėšų. Čia yra ruošiamasi: jei bus gerai, bus pinigai ir to aprašo, tų rekomendacijų nereikės“,– sakė jis.
K.Tiesnesytės teigimu, tik vienintelėje Lazdijų rajono savivaldybėje 80 proc. vaikų lanko būrelius, kitose savivaldybėse būrelius lanko apie pusę ar tik šiek tiek daugiau moksleivių.
„Tai, iš tiesų, jau ir šiandien yra ne tiek daug dalyvaujančių, gal ne visi ir gali, yra ir laiko klausimas, kitiems gal kyla susisiekimo iššūkių. Siekiamybė yra, kad dalyvautų visi, bet šiandien dar yra kur padirbėti, kad tas dalyvavimas būtų didesnis“, – kalbėjo viceministrė.
