Pasak ministerijos, šiuo metu tokia priemonė, skirta ugnies pažeistų miško buveinių palaikymui, vykdoma atliekant mokslinius eksperimentinius gamtotvarkos darbus Švedijoje, Suomijoje ir Latvijoje. Tai daroma tiriant, kokį poveikį turi kontroliuojami gaisrai miško ekosistemoms, medynų struktūrai, sveikatingumui ir atsikūrimui, atskiroms augalų ir gyvūnų bendrijoms.
„Šis deginimas vykdomas laikantis numatytų saugumo technologinių reikalavimų, turint teritorijoje, kurioje jis vykdomas, ugnies gesinimo priemonių ir užtikrinant, kad ugnis neišplistų į gretimas teritorijas“, – teigia ministerija.
Nutarimo projektu siūloma spręsti ir situacijas dėl karinių poligonų, kurie ribojasi su miško žeme, ir kuriuose vykdant karinę veiklą kyla miško gaisrų pavojus.
Siūloma įpareigoti poligonų naudotojus pasirūpinti miškų saugumu, t. y. įdiegti profilaktines miško priešgaisrinės apsaugos priemones – mineralizuotas juostas, kuriose pašalintos degiosios medžiagos, valyti šiukšles ir medienos kirtimo atliekas. Tuo rūpintis dabar turi šalia poligonų esančių miškų valdytojai.
Nutarimu taip pat siekiama įtvirtinti įvairių institucijų prievolę rinkti ir teikti informaciją apie miško gaisrus Valstybinių miškų urėdijai. Tai turėtų daryti kariuomenė, Krašto apsaugos ministerija, savivaldybės, saugomų teritorijų direkcijos ir kiti juridiniai asmenys, patikėjimo teise valdantys valstybinę žemę.
