Aptarimas, kuriame dalyvavo demencijos sutrikimų konsultacinės darbo grupės nariai, vyko Tarptautinės Alzheimerio ligos dienos išvakarėse, siekiant atkreipti dėmesį į valstybės vykdomus ir numatomus veiksmus demencijos prevencijos, gydymo, priežiūros srityse.
„Demencija sergančių asmenų skaičius Lietuvoje ir visame pasaulyje didėja, todėl turime ruošti sveikatos priežiūros sistemą naujiems iššūkiams per tikslines investicijas, specialistų kompetencijų didinimą ir stiprindami prevenciją. Šios problemos yra įvardytos ir joms spręsti numatyti kompleksiniai veiksmai bei finansavimas pagrindiniuose šalies strateginiuose dokumentuose – plėtros programose, jų įgyvendinimo priemonėse.
Taip pat tam vykdomos šešios sveikatos reformos: visuomenės sveikatos įstaigų tinklo, greitosios pagalbos, asmens sveikatos priežiūros tinklo, psichikos sveikatos, pavėžėjimo ir ilgalaikės priežiūros. Tiek daug dėmesio psichikos sveikatos ir neurodegeneracinių susirgimų prevencijai, gydymui ir slaugai Lietuvoje dar nebuvo, todėl būtina visiems susitelkti tam, kad pasiektume numatytus tikslus“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad rizikos veiksnių mažinimas prevencinėmis priemonėmis gali sumažinti ar pavėlinti demencijos pasireiškimo tikimybę iki 40 proc. Todėl Sveikatos apsaugos ministerija rūpinasi tuo, kad prevencijos programos, tokios kaip fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos skatinimas, traumų prevencijos užsiėmimai, pagalba esant klausos sutrikimų, būtų prieinamos visiems Lietuvos gyventojams. Taip pat plečiamos galimybės demencija sergantiems pacientams gauti gydymo ir slaugos paslaugas, o pacientų artimiesiems siekiama sudaryti galimybę gauti psichologinę pagalbą“, – teigia SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas ir Demencinių sutrikimų konsultacinės darbo grupės vadovas Ignas Rubikas.
Antradienį vykusio konsultacinės darbo grupės posėdžio metu buvo pristatyta valstybės demencijos politikos apžvalga ir išklausyti darbo grupės narių pasiūlymai bei pastabos dėl tolesnių reikalingų veiksmų. Be kita ko, siūlyta užtikrinti veiksmingą diferencinę diagnostiką naudojant naujai adaptuojamą ACE-III įrankį, mažinti demencija sergančių asmenų socialinę atskirtį ir stigmą, šviesti visuomenę, pripažinti demenciją visų pirma kaip neurodegeneracinį, o ne psichikos ir elgesio sutrikimą, tobulinti specialistų kompetencijas ir trumpinti paciento kelią.
2022 m. Lietuvoje demencija sirgo 40,3 tūkst. žmonių. Demencijos rizikos veiksnių (tokių kaip fizinis nejudrumas, antsvoris, diabetas, padidėjęs kraujospūdis, depresija, alkoholio ir tabako vartojimas ir kitų) mažinimo programas teikia visuomenės sveikatos biurai, kurie veikia 49-iose šalies savivaldybėse. Be minėtų prevencinio pobūdžio programų, jie taip pat teikia psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas, apimančias psichologo individualius ir grupinius užsiėmimus, skatina gyventojų psichikos sveikatos raštingumą ir ankstyvąjį ligų atpažinimą.
Reti socialiniai kontaktai, vienišumas taip pat yra demencijos rizikos veiksniai. Socialinio recepto programa, kuri šiuo metu vykdoma keturiose savivaldybėse, o kitais metais bus plečiama naujose savivaldybėse, įtraukia senatvės pensijos amžiaus sulaukusius asmenis į nemokamas kultūros, sveikatingumo, neformaliojo švietimo bei kitas bendruomenėje ir savivaldybėje prieinamas veiklas. Dalyvavimas veiklose, kurių metu kuriami socialiniai ryšiai, prisideda prie socialinės atskirties mažinimo, nerimo slopinimo, lėtinių ligų valdymo, geresnės psichologinės būklės, psichikos sveikatos ir negalios stigmos mažinimo.
Pirminės psichikos sveikatos priežiūros centruose demencija sergantiems pacientams pagalbą teikia specialistų komanda: suaugusiųjų, vaikų ir paauglių psichiatrai, medicinos psichologai, psichikos sveikatos slaugytojai bei socialiniai darbuotojai. Kai ambulatorinio gydymo nepakanka, gali būti skiriamas gydymas psichiatrijos dienos stacionaruose – jų teikiamų paslaugų skaičių iki 2027 m. planuojama padidinti 50 proc., taip pat planuojama padidinti jų prieinamumą regionuose. Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė planuoja teikti tikslines psichiatrijos dienos stacionaro paslaugas senyvo amžiaus asmenims.
Sunkiausi pacientai, kuriems pasireiškia smarkiai pablogėjusi socialinė adaptacija, rezistencija ambulatoriniam gydymui, kai asmuo tampa pavojingas sau arba aplinkiniams, išgyvena psichozę, išsivysto antriniai asmenybės pakitimai ir dezadaptacija, guldomi į ligoninę stacionariniam gydymui. Taip pat į ligoninę demenciją sergantys pacientai guldomi ir dėl gretutinių psichikos sveikatos sutrikimų, tokių kaip delyras ar nuotaikos sutrikimai.
Jeigu būklė ne tokia sunki ir pacientas gali gyventi namuose, tačiau išlieka slaugos paslaugų poreikis, jam gali būti skirtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose (ASPN). Jos, priklausomai nuo nustatyto slaugos paslaugų poreikio, gali būti teikiamos kiekvieną dieną, taip pat ir savaitgaliais bei švenčių dienomis. ASPN paslaugomis šiandien jau naudojasi apie 50 tūkst. Lietuvos gyventojų, tarp jų – ir demencija sergantys pacientai.
Toliau didinti slaugos paslaugų prieinamumą planuojama įgyvendinant ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrą tiek ambulatorinėje grandyje (aktualu paslaugas namuose gaunantiems pacientams), tiek slaugos stacionaruose. 30 mln. eurų bus skirta stacionarinių slaugos paslaugų, skirtų Alzheimeriu ir senatvine demencija sergantiems žmonėms, bei paliatyviosios pagalbos paslaugų infrastruktūros plėtrai ir modernizavimui.
Demencija yra lėtinis ir progresuojantis galvos smegenų sutrikimas, kuris pažeidžia smegenų ląsteles. Dėl šių pažeidimų suprastėja ryšys tarp skirtingų smegenų dalių, kurios yra atsakingos už kalbą, atmintį, judėjimą, orientaciją, suvokimą, skaičiavimo įgūdžius, gebėjimą mokytis, dėl ko dažnai pakinta emocijų kontrolė, socialinis elgesys, motyvacija. Pablogėja socialinė adaptacija, labai sutrinka profesinė veikla, asmuo tampa visiškai priklausomas nuo artimųjų.
2022 m. gegužę sveikatos apsaugos ministro įsakymu suformuota Demencinių sutrikimų konsultacinė darbo grupė svarsto ir sprendžia šios ligos prevencijos, diagnozavimo, gydymo,
slaugos ir kitus susijusius klausimus, konsultuoja rengiant strateginius dokumentus demencinių sutrikimų klausimais
