Į pasitarimą ministerijoje ketvirtadienį atvykę savivaldybių atstovai sutinka, kad užsieniečių priėmimas gali būti naudingas regionams, tačiau pirma nori žinoti, kokia pagalba bus garantuojama pabėgėliams įsikuriant savivaldybėse.
„Čia savivaldybių vaidmuo yra didžiulis. Jau aš seniau raštu kreipiausi į merus, kad tiesiog pateiktų savo siūlymus dėl darbo vietų, dėl gyvenamosios vietos, dėl infrastruktūros, nes ir sveikata, ir draudimas – visas paketas paslaugų turi būti užtikrintas (...). Ir pati ministerija, ir savivaldybės, kiek žinau, jau gauna net iš gyventojų pasiūlymų ir iš darbdavių pasiūlymų, kad vienas ar kitas regionas norėtų priimti tuos pabėgėlius“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministrė.
„Be abejonės, pirmiausia ir žmogus turi tą pasirinkimą – gi mes nepriversime žmogaus vienur ar kitus nuvykti, ir žiūrėsime, kurios savivaldybės turės pasiūlymą, kuris atitiktų to žmogaus poreikius. Tai vienareikšmiškai dabar pasakyti, kad vienokios ar kitokios kažkokios kvotos – kad jie ten bus ar dar kažkur, tikrai mes to negalime pasakyti“, – aiškino ji.
Susitikime ministerijoje dalyvavęs Jonavos vicemeras Eugenijus Sabutis sakė pasigendantis valstybės dėmesio šiai savivaldybei, kurioje įsikūrusiame Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia įsikurtų atvykstantys pabėgėliai.
„Kadangi pabėgėliai yra ne tik Jonavos rajono savivaldybės problema, o visos mūsų valstybės problema, tai mūsų pasiruošimas, kaip mes tikimės ir viliamės, yra susijęs ne tik su mumis, bet ir su visa valstybe. Tai norėtume, kad su mumis būtų šiuo klausimu dirbama ir valstybiniu lygmeniu. Kol kas to, kad jaustume tikrai nėra“, – kalbėjo E.Sabutis.
Po adaptacijos Rukloje pabėgėliai galėtų likti ir Jonavos savivaldybėje – čia esą trūksta darbuotojų .
Jo nuomone, po adaptacijos Rukloje pabėgėliai galėtų likti ir Jonavos savivaldybėje – čia esą trūksta darbuotojų baldų pramonėje, aptarnavimo, maisto gamybos sferoje.
„Čia ir yra kompleksinis klausimas – jeigu bus pasiruošta valstybiniu lygmeniu ir esant tinkamam finansavimui jie galėtų būti integruoti, tai, be abejo, Jonavoje tikrai yra įmonių, kurioms trūksta įvairių lygių ir specialybių ir darbininkų, ir specialistų“, – kalbėjo Jonavos vicemeras.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas savo ruožtu teigė, jog savivaldybės prieš įsipareigodamos priimti pabėgėlius nori žinoti, kokį paramos „krepšelį“ jie atsineš su savimi.
„Kalbant konkrečiai apie tą krepšelį, jei taip galima pasakyti, žmogaus, kuris būtų siunčiamas, arba kuris apsispręstų, kad jis turi būti vienoje ar kitoje savivaldybėje, aš manau, tai turėtų būti pakankamai aiškiai matoma – lydintysis krepšelis. Tada bus kalba gerokai konkretesnė“, – sakė V.Grubliauskas.
Kėdainių meras Saulius Grinkevičius pabėgėlius mato kaip atsvarą emigruojantiems lietuviams.
Kėdainių meras Saulius Grinkevičius pabėgėlius mato kaip atsvarą emigruojantiems lietuviams.
„Aš galiu pasakyti tokią statistiką liūdną – 2011 metais Kėdainių mieste gyveno 31,5 tūkst. gyventojų, 2014 metais – 25,5 tūkst. – tai čia ne tik merui, bet visiems kyla klausimas, kas bus toliau, jeigu nesuvaldome emigracijos, turėsime ieškoti variantų“, – aiškino S.Grinkevičius.
„Kol kas yra labai apytiksliai pasakyta – kad už nuomą bus mokama, dar kažką – aišku, kad norėtųsi konkretesnių dalykų. Bet aš įsivaizduoju, kad ir mes, vietinė valdžia, turėtume padaryti viską, kad tie žmonės greičiau integruotųsi ir ne pagalbos prašytų, bet įsilietų į darbo rinką, į mūsų kasdieninį gyvenimą“, – sakė jis.
Siekdama palengvinti Pietų Europai tenkančią naštą, Lietuva įsipareigojo per dvejus metus priimti 255 pabėgėlius, šiuo metu esančius Italijoje ir Graikijoje, ir dar 70 – iš Turkijos. Daugiausia tai turėtų būti iš Sirijos pabėgę asmenys.
Be to, savivaldybių prašoma suteikti būstą iš Rytų Ukrainos ir Krymo norintiems grįžti lietuvių kilmės asmenims ir jų šeimoms.
