„Mūsų tikslas skiriant valstybės finansavimą studijoms buvo neplanuoti tuščių vietų, tad šiemetinio priėmimo rezultatai džiugina. Visi, kurie tenkino stojimo reikalavimus, tose srityse, kur darbo rinka signalizuoja specialistų trūkumą – inžinerinėse, fizinių, technologinių mokslų, matematikos, informatikos, dalyko pedagogikos, slaugos studijose – buvo pakviesti studijuoti. Mažiau stojančiųjų rinkosi socialinių mokslų studijas, kur fiksuojamas specialistų perteklius“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.
Universitetuose šiemet užimta 99,9 proc., kolegijose – 97,2 proc. valstybės suplanuotų studijų vietų. Pernai šie skaičiai siekė 89 proc. universitetuose ir 70 proc. kolegijose.
Augo ir įstojusiųjų į valstybės finansuojamas vietas konkursiniai balai: universitetuose vidutinis konkursinis balas šiemet siekia 7,73, kolegijose – 6,06. 2020 m. priimtųjų į universitetus vidutinis konkursinis balas buvo 7,56, į kolegijas – 6,03.
Bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenimis, šiemet naujus mokslo metus pradės 18 769 pirmakursiai, iš kurių du trečdaliai (12 560) gaus valstybės finansavimą studijoms. Universitetuose stojantieji sudarė 10 579 studijų sutartis, iš jų beveik 80 proc. (8 350) gavo valstybės finansavimą studijoms, o kolegijose – 8 190 sutarčių, iš jų daugiau nei pusė (4 210) gavo valstybės finansavimą studijoms.
Studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose pradės 1 627 stojantieji, turintys bent vieną 100 balų valstybinio brandos egzamino įvertinimą, iš kurių 1 250 – šių metų abiturientai.
Pedagogo kvalifikaciją teikiančiose studijų programose studijuos 989 pirmakursiai (2020 m. – 901), iš jų 626 – valstybės finansuojamose vietose (2020 m. – 580). Daugiausia būsimų pedagogų pasirinko vaikystės pedagogikos (296), mokomojo dalyko (142) ir pradinio ugdymo (103) studijas.
