Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 02 23 /2021 02 24

Ministerijos atstovas: aiškinamės, kodėl savivaldybės COVID-19 vakcinomis neskiepija greičiau

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) aiškinasi, kodėl savivaldybės gautas COVID-19 vakcinas sunaudoja ne taip greitai, kaip norėtųsi, sako ministerijos Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Galkus.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikų vakcinacija nuo COVID-19
Vakcinacija nuo COVID-19 / Sauliaus Žiūros nuotr.

Antradienį nuotoliniu būdu dalyvaudamas Seimo inicijuotoje diskusijoje apie vakcinaciją nuo COVID-19, SAM atstovas pasidalijo iliustracija, kaip gautos ir savivaldybėms paskirstytos vakcinos (žymima gelsvai) yra panaudojamos gyventojų skiepijimui (žymima melsvai).

Iliustraciją, ant jos paspaudę, galite pasididinti:

SAM inf./Gautų ir panaudotų vakcinų santykis
SAM inf./Gautų ir panaudotų vakcinų santykis

L.Galkus pažymėjo, kad visiškas sunaudojimas pasiektas tik kelis kartus.

„Matome, kad pilnas sunaudojimas buvo pasiektas kelis kartus, bet dar yra kur tobulėti. Dirbam su savivaldybėmis, aiškinamės priežastis, kodėl ne taip greit, kaip norisi, vakcinos sunaudojamos“, – kalbėjo jis.

Savivaldybių skiepijimo tempai, ministerijos specialisto vertinimu, yra geri, nors ateityje, anot jo, reikės įdėti daugiau pastangų.

„Sunaudojimas kol kas geras. Dabar turim daugiau vakcinų ir reikės įdėti daugiau darbo. Bet tikimės, kad kiekvienos savaitės pradžioj būsim susilyginę su tuo, kiek Lietuva [vakcinų] gavo ir sunaudojo“, – dėstė L.Galkus.

Antradienį skelbiamais Statistikos departamento duomenimis, iki šiol Lietuva yra gavusi 267 885 COVID-19 vakcinos dozes, paskirsčiusi – 254 185 dozes, panaudojusi – 194 169 dozes.

SAM: vakcinų tiekimas stabilus

SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis paaiškino, kodėl vakcinų sunaudojimo skaičiai atsilieka nuo gautų siuntų.

„Vakcinos nėra ilgai saugomos sandėlyje, per kelias dienas jos yra paskirstomos vakcinacijos centrams.

Kol viena vakcinų partija pasiekia vakcinacijos centrus, į sandėlį pristatoma nauja siunta, dėl to Statistikos departamento švieslentėje į vakcinacijos centrus pristatomų vakcinų skaičius nuolat „vejasi“ į sandėlį pristatytų (gautų) vakcinų skaičių“, – atsakyme 15min nurodė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vakcina nuo COVID-19
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vakcina nuo COVID-19

Paklaustas, ar atsargai pasiliekama vakcinų, jei jų tiekimas sutriktų ir nebūtų kuo paskiepyti gyventojų antrosiomis vakcinų dozėmis, J.Gališanskis atsakė, kad tokia rizika minimali, tad atsargos nekaupiamos.

Nėra poreikio kaupti vakcinų atsargas.

„Antrosioms dozėms vakcinos rezervuojamos iš planuojamų pristatyti vakcinų siuntų.

Vakcinų gamyba ir tiekimas šiuo metu yra stabilūs, todėl nėra poreikio kaupti vakcinų atsargas, o rizikos, kad vakcinų pritrūksime antroms dozėms, yra minimalios.

Su gamintojais palaikomas ryšys, ir gavus signalų, kad tiekimas gali sutrikti, būtų imamasi atitinkamų sprendimų“, – teigė SAM atstovas.

S.Krėpšta: skiepijame neblogai

Nuotolinėje diskusijoje antradienį dalyvavo ir vyriausiasis prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. Pasak jo, Lietuva galėtų aktyviau skiepyti savaitgaliais, o gautas vakcinas sunaudoti sparčiau.

„Prezidento nuomone, svyravimas turėtų mažėti ir turėtume siekti mažesnio svyravimo, kuo greitesnio vakcinų absorbavimo“, – kalbėjo šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas.

Tiesa, Lietuvos vakcinavimo tempus jis visgi įvertino kaip neblogus, o kaip pavyzdį šioje srityje paminėjo Daniją.

„Šiuo metu mes skiepijame neblogai, šiek tiek geriau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, tačiau danai, pirmaujanti šalis, kuri gauna lygiai tiek pat vakcinų kiek mes, yra žingsneliu priekyje ir skiepija 20 proc. sparčiau“, – tikino S.Krėpšta.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Simonas Krėpšta
Luko Balandžio / 15min nuotr./Simonas Krėpšta

Anksčiau jis išsakė nuogąstavimų, kad vakcinos bus kaupiamos sandėliuose, jei skiepijimo tempai Lietuvoje artimiausiu metu nedidės.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tąkart patikino, jog vakcinos sandėliuose nėra kaupiamos, o skiepijimo greičiai savivaldybėse augs.

Mokslininkė: antivakcinacijos šalininkų daugėja

Diskusijoje dalyvavusi Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorė Austė Valinčiūtė atkreipė dėmesį į informavimo apie vakcinaciją svarbą.

Ji įspėjo, kad vakcinacijos poreikio suvokimą potencialiai gali paveikti mažėjantis užsikrėtimų skaičius bei karantino ribojimų laisvėjimas, taip pat – dezinformacija.

„Ne paslaptis, kad antivakcinacijos judėjimo atstovai aktyviai naudojasi šia globalia sveikatos krize, kaip galimybe padidinti savo gretas. Lietuvoje antivakcinacijos grupių sekėjų skaičius socialiniuose tinkluose, deja, bet auga“, – apgailestavo A.Valinčiūtė ir pateikė pavyzdį.

Antivakcinacijos judėjimo atstovai aktyviai naudojasi šia globalia sveikatos krize.

Pasak jos, feisbuko grupė „Skiepų žala“ nuo gruodžio sulaukė naujų 1000 sekėjų.

„Labai didelė dalis Lietuvos gyventojų turi konspiracinius arba klaidingus įsitikinimus apie skiepus ir egzistuoja didelis rizikos suvokimas šiuo klausimu“, – pridūrė mokslininkė.

Iššūkiai, kai komunikacija pavėluota

Netinkamai apie šalutinį vakcinų poveikį, jos vertinimu, komunikuoja ir žiniasklaida, pavyzdžiui, kai išskiria pavienius atvejus iš platesnės statistikos konteksto.

„Nerimą dėl vakcinos gali kelti ir nekoordinuota, dviprasmiška valdžios institucijų, atstovų, net žinomų ekspertų komunikacija vakcinos svarbos, efektyvumo ir saugumo klausimais“, – teigė A.Valinčiūtė.

Ji pabrėžė, kad visuomenės informavimo kampanija apie COVID-19 vakcinas turi vykti tada, kai gyventojų nuomonė ar įsitikinimai šiuo klausimu yra tik formavimosi etape.

„Jei komunikacija yra pavėluota, komunikacijos kampanija turės didelį iššūkį – ne formuoti, o keisti individų įsitikinimus ir nuomonę“, – kalbėjo A.Valinčiūtė.

Tai, anot jos, dažnai sudėtingas procesas.

Kai koordinuotos ir įvairioms auditorijoms pritaikytos informacijos nėra, to poreikį, pasak mokslininkės, užpildo kiti šaltiniai, pavyzdžiui, socialiniai tinklai ar draugai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vakcina nuo COVID-19
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vakcina nuo COVID-19

„Jei vakcinų saugumo, efektyvumo klausimais nebus informacijos iš patikimų šaltinių, informacinę erdvę užpildys dezinformacijos skleidėjai, <...> kurių pagrindinis tikslas ir yra kelti nerimą apie vakcinų saugumą ir efektyvumą“, – tikino A.Valinčiūtė.

A.Dulkys: reikia vadovautis pirminiais šaltiniais

Vykdant informacinę kampaniją apie COVID-19 vakcinas, ji ragino pasitelkti bendruomenėse įtakingus asmenis, pavyzdžiui, merus, seniūnus, religinių bendruomenių atstovus, įžymybes, transliuoti personalizuotas žinutes.

Sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys teigė, kad aktyvi komunikacija apie vakcinas Lietuvoje prasidėjo gruodžio pabaigoje, kai Lietuvą pasiekė pirmosios vakcinų siuntos.

Daug informacijos apie vakcinaciją, pasak jo, yra svetainėje Koronastop.lrv.lt.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arūnas Dulkys
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arūnas Dulkys

„Dabar turi išsiugdyti įprotis, kad jeigu man neaišku, turiu vadovautis pirminiais šaltiniais, o ne medijos antraštėmis, ar neaiškiais socialiniais tinklais, ar kitais puslapiais“, – kalbėjo A.Dulkys.

Siekiant pasiekti neapsisprendusią auditoriją ar tą, kuri dėl vakcinacijos dvejoja, ministerija, pasak ministro, vykdys kryptingą komunikaciją kampaniją atsižvelgiant į vakcinacijos etapus.

Kada ji startuos, A.Dulkys nesukonkretino.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?