Teisingumo ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma pritarti Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisoms ir prašyti Seimą jį svarstyti skubos tvarka.
VRK nariui Viliui Semeškai užkliuvo pakeitimai, kuriuos norima įteisinti. Pirmiausia – siekis, kad apibendrindama ir neribotą laiką skelbdama informaciją apie rinkimus, partijų ir politinių kampanijų finansavimo, politinės reklamos skleidimo duomenis, aukotojų paaukotas sumas, partijų ir politinių kampanijų išlaidas, skolas, VRK nebeskelbtų asmens duomenų.
Aiškinamajame rašte patikslinama, kad nebūtų skelbiami kandidatų, politinių kampanijų dalyvių, aukotojų, rinkimų komisijų narių ir kitų asmenų asmens duomenys.
Vis dėlto I.Gudžiūnaitė aiškino, kad pakeitimai – techniniai, dabartinės tvarkos nekeičiantys. Ji tikino, kad kandidatų duomenų viešą skelbimą garantuoja kitos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo nuostatos.
Smūgis demokratijai ir skaidrumui
V.Semeška mano, kad priėmus Teisingumo ministerijos siūlomas įstatymo pataisas būtų suduotas smūgis tiek demokratijai, tiek skaidrumui.
Jo vertinimu, pagal norimus įteisinti pakeitimus, jokie asmens duomenys, taip pat – ir kandidato vardas, pavardė, biografija, anketiniai duomenys – negalėtų būti viešinami.
„Jeigu aš ir klystu, tegul mane pataiso mokslininkai arba teisės ekspertai. Bet, mano nuomone, politikų, kaip kandidatų, asmens duomenų VRK interneto svetainėje nebeliktų. Tai, ką mes matome šiandien, – kur koks žmogus yra dalyvavęs rinkimuose, su kokia partija, jo biografija, anketiniai duomenys, mano nuomone, jeigu aš neklystu, būtų neprieinami“, – sakė jis.
Mano nuomone, politikų, kaip kandidatų, asmens duomenų VRK interneto svetainėje nebeliktų.
Nepaisant I.Gudžiūnaitės tikinimo, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme yra kitas punktas, pagal kurį informacija apie kandidatus būtų skelbiama kaip iki šiol, V.Semeška pastebi, jog dėl to gali atsirasti tam tikra kolizija.
„Nors ir 19 punkte nurodyta kitaip, bet tai yra tam tikra kolizija, kurią galėtų skųsti tie patys asmenys, kurie buvo rinkimų dalyviai ir nenorėtų, kad jų asmens duomenys būtų viešinami. Jie galėtų kreiptis į teismus ir kitas institucijas bei apriboti galimybę, kad jų duomenys būtų prieinami, kaip yra šiuo metu“, – pabrėžė V.Semeška.
„Niekas nesikeis“
I.Gudžiūnaitės teigimu, Teisingumo ministerija derina Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo nuostatas su patikslintu reglamentu dėl Europos piliečių iniciatyvos.
Įstatymo projekto punktas, numatantis, kad VRK „apibendrina ir neribotą laiką skelbia informaciją, išskyrus asmens duomenis, apie Lietuvos Respublikoje rengtus rinkimus, referendumus, Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos ir Europos Sąjungos piliečių iniciatyvas bei jų rezultatus, įstatymų numatytus politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei politinės reklamos skleidimo duomenis, politinės kampanijos aukotojų paaukotas sumas, duomenis apie politinių partijų ir politinių kampanijų išlaidas bei skolos įsipareigojimus“, kaip tikino teisingumo viceministrė, yra tikslinamas tik techniniu aspektu.
To prašė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Pagal šį įstatymo punktą, asmens duomenys esą ir taip nėra skelbiami.
„Čia niekas nesikeičia, jokių asmens duomenų nebus draudžiama skelbti dėl šito punkto pakeitimo. Šitas punktas yra skirtas tik apibendrintos informacijos skelbimui. Kas jau savaime reiškia, kad tai nėra apie jokius asmens duomenis kalba. Tai yra, pavyzdžiui, apie tai, kada vyko referendumas, kiek dalyvavo asmenų, kada buvo rengti rinkimai, kas buvo kandidatai – apibendrinti duomenys apie rinkimus. Tai va tie duomenys ir bus skelbiami“, – tvirtino I.Gudžiūnaitė.
Čia niekas nesikeičia, jokių asmens duomenų nebus draudžiama skelbti dėl šito punkto pakeitimo.
Asmens duomenų skelbimui, pasak jos, lieka aktualus kitas Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo punktas, kuris niekaip nėra keičiamas.
„Ten ir yra pasakoma, kad būtent jau tie asmens duomenys yra skelbiami: ir aukotojų, ir kandidatų, ir dalyvių duomenys – visi asmens duomenys yra skelbiami pagal 19 punktą. Tuo metu, kaip minėjau, 13 punkte yra kalba tik apie apibendrintus duomenis, kurie nėra asmens duomenys“, – aiškino teisingumo viceministrė.
Paprašyta patikslinti, ar tikrai priėmus minėtus ministerijos siūlomus įstatymo pakeitimus, ir toliau VRK interneto svetainėje bus galima rasti informaciją, pavyzdžiui, apie 2004 metais rinkimuose dalyvavusį konkretų kandidatą, jo turto deklaraciją ir panašiai, I.Gudžiūnaitė patikino, kad viskas liktų, kaip buvę.
Svarsto ruošti didelį įstatymų paketą
2018 metais Teisingumo ministerija siūlė apriboti viešai prieinamą informaciją apie kandidatus rinkimuose – kad duomenys apie juos būtų skelbiami vieną kadenciją. Neatmetama, kad prie panašių ribojimų siūlymų gali būti grįžta.
Po šiemet vykusių savivaldybių tarybų, prezidento, Europos Parlamento rinkimų, I.Gudžiūnaitės teigimu, buvo identifikuoti tam tikri įstatymiškai tobulintini dalykai. Planuojama rengti įstatymų paketą, kuriame, be kita ko, gali būti numatytas terminas, kiek laiko viešai galima skelbti kandidatų asmens duomenis, reglamentuota, kokius konkrečius duomenis galima skelbti.
„Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas yra toks skėtinis įstatymas. Bet yra atskirų rinkimų įstatymai – Seimo, EP, savivaldybių tarybų. Tuose atskiruose įstatymuose yra detalizuojami visi duomenys. Jeigu mes norėtumėme keisti iš principo tų asmens duomenų skelbimo struktūrą, ko mes nekeičiame šiame etape, bet, ką aš minėjau, kaip ir svarstome iš tiesų daryti, tai bus kitas etapas ir tai bus absoliučiai sisteminė peržiūra.
Iš tikrųjų tai ne vieno žodžio įrašymas yra, o čia yra didžiulis paketas. Mes jį svarstome ruošti, tik, aišku, norėsime su visais: su visuomene, institucijomis, visais suinteresuotais asmenimis (derinti, – red. past.). Bet tai yra kitas etapas“, – pabrėžė I.Gudžiūnaitė.
Mes jį svarstome ruošti. (...) Bet tai yra kitas etapas.
Informacija turi būti vieša
Jeigu vėliau Teisingumo ministerija svarstytų riboti viešai prieinamą informaciją apie kandidatus, V.Semeška tai vertintų neigiamai.
„Nepamirškime, kad valdžia arba mūsų išrinktieji apie asmenis gali matyti realiai visą informaciją. Tačiau labai keista, kad visuomenei būtų įdėti tam tikri apribojimai sužinoti apie tuos, kurie eina į valdžią, yra viešieji asmenys, politikai. Tai tiesiog yra nepriimtina demokratinėje valstybėje. Kaip ir minėjau, skaidrumui ir demokratijai būtų suduotas labai didelis smūgis“, – kartojo VRK narys.
Tai tiesiog yra nepriimtina demokratinėje valstybėje.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad keltų nerimą, jeigu ir toliau būtų siekiama mažinti informaciją apie viešajame gyvenime dalyvaujančius žmones.
„Aišku, kad turime žinoti, kas dalyvauja Lietuvos politikoje, kas yra politinių partijų kandidatai. Akivaizdu, kad tokia informacija turi būti vieša ir neturėtų dingti po kelerių metų“, – akcentavo jis.
S.Muravjovui keista, kad kalbant apie viešai prieinamos informacijos mažinimą, norima pasinaudoti Duomenų apsaugos reglamentu.
„Po įvairių diskusijų su duomenų apsaugos ekspertais mums visiems turėtų būti akivaizdu, kad tai visų pirma reglamentas, galiojantis juridiniams asmenims. Kai kalbame apie žmones, kurie apsisprendė dalyvauti viešojoje politikoje, laisva valia teikia duomenis apie save, turėtumėme galbūt kalbėti apie tam tikrą duomenų prioritetizavimą, apie tai, kokie duomenys yra svarbiausi, kokių duomenų galbūt nereikia, pavyzdžiui, vaikų vardų, gimimo vietos, lankytos mokyklos ir panašiai“, – mano „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.
