Trečiadienį Seime svarstomas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma riboti ministerijų kanclerių kadencijas. Pagal įstatymo projektą, kancleriai galėtų kandidatuoti daugiausiai dvi kadencijas iš eilės, jų kadencija truktų penkerius metus.
Ministerijų kancleriai vertina pateiktus teisės aktų projektus, organizuoja Vyriausybės nuostatų įgyvendinimą, kontroliuoja ministerijoms pavaldžias įstaigas – iš esmės koordinuoja visą ministerijos darbą. Iki šiol kanclerių kadencijos įvestos nebuvo.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė G.Burokienė palaiko savo komiteto idėją riboti ministerijų raštininkų kadencijas.
Anot parlamentarės, ministerijų kancleriai į savo darbo vietą patekdavo tarsi visiems laikams. „Valstietė“ teigia, kad nauji pakeitimai prisidėtų prie skaidrumo bei efektyvumo didinimo, jie taip pat reikalingi norint sulaukti daugiau naujų idėjų bei pasiūlymų.
„Kancleriai lieka, o ministrai keičiasi. Gali būti, kad kartais kancleris yra kompetentingesnis ir daugiau žino nei pats ministras. Tai nėra gerai“, – kalba G.Burokienė.
Kaip kitą egzistuojančia problemą „valstietė“ įvardija nepotizmą – situaciją, kai savo tarnybinę padėtį žmonės naudoja parūpindami giminaičiams aukštus pelningus postus valstybėje.
„Norėtųsi, kad valstybės valdymo padangėje būtų šviesiau“, – viliasi G.Burokienė.
Parlamentarė neigia, kad patyrusių bei savo sritį išmanančių kanclerių išėjimas ministerijoms būtų didelis nuostolis. Pasak jos, nepakeičiamų žmonių nėra, o naujų žmonių požiūris visada įneša kitų idėjų.
Kancleriai tampa „šešėliniais ministrais“
Kitas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys bei Mišrios Seimo narių grupės frakcijos atstovas Povilas Urbšys tai pat pritaria, kad ministerijų kanclerių kadencijos turėtų būti ribojamos. Anot jo, pagal svarstomą Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektą kanclerius siūloma padaryti politinio pasitikėjimo pareigūnais.
Parlamentaras teigia, kad kadencijos – bendra valstybės tarnyboje esanti tendencija. Jis stebisi, kad net muziejų bei kitų kultūros įstaigų vadovams yra įvestos kadencijos, todėl, anot jo, tai turėtų būti padaryta ir kancleriams.
„Kancleriai neturi tapti šešėliniais ministrais. Kartais jaučiasi, kad, kai pasikeičia politinė dauguma ir paskiriami nauji ministrai, dalis valstybinio aparato bando „perimti“ ministrą ir juo manipuliuoti“, – kalba P.Urbšys.
Parlamentaras sutinka, kad kanclerių kompetencija valstybei gali būti labai naudinga, tačiau tokios rotacijos įvedimas būtų žingsnis link didesnio skaidrumo. Jis viliasi, kad įvedus kadencijas ministrai atsižvelgtų ne tik į kanclerių lojalumą ir naudą sau, bet ir į ministerijos raštininko sugebėjimus.
P.Urbšys tikisi, kad Seimo partijų interesai nesutrukdys priimti įstatymo pakeitimų, nes, pasak jo, dalis partijų dalyvavo formuojant ministerijas, todėl kyla klausimas, ar jos išlaikys egzaminą ir priims tokį sprendimą, koks yra geriausias valstybei, o ne partijai.
Dvejoja kadencijų nauda
„Valstiečių“ frakcijos narys Vytautas Bakas nėra įsitikinęs, kad ministerijos raštininkams įvedus rotacijas darbo efektyvumas padidėtų.
„Dėl kanclerių kadencijos reiktų diskutuoti, aš pritarčiau, kad ministrai ir Vyriausybė turėtų galimybę formuoti pagrindines savo komandas, kurios būtų orientuotos į užduočių įgyvendinimą. Tačiau negali būti ir taip, kad vienoje institucijoje žmonės pasilieka daug metų“, – svarsto V.Bakas.
Kaip pavyzdį parlamentaras pateikia savo darbo specifiką Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, kurio pirmininkas jis yra. Anot „valstiečio“, jeigu jo komandos nariams būtų įvestos kadencijos, jis prarastų daug gabių žmonių, kurie turi patirties ir išmano specifinius klausimus. Dėl to galėtų žlugti viso komiteto darbas, todėl V.Bakas kelia klausimą, ar versta prarasti tokius profesionalus.
„Netekę gerų darbuotojų turėtume daug žalos, mums reikėtų iš anksto juos mokyti. Tokie praradimai ypač skaudūs, kai žmonės dirba su jautria informacija arba specializuojasi tam tikroje srityje. Aš esu už tai, kad valstybės tarnyboje reikia išlaikyti gabius žmones, pritraukti jų daugiau, kad valstybės tarnyba būtų solidi bei patraukli darbo vieta ambicingiems žmonėms“, – kalba V.Bakas.
Seimo narys mano, kad negalima apleisti tų, kuriais valstybė pasitiki ir kurie turi teisę dirbti su įslaptinta informacija.
„Jei bus priimti tokie įstatymai, kurie tik pablogins esančią situaciją, tai kam mums jie reikalingi? Kita vertus, negalime laikyti ir vienoje darbo vietoje užsisėdėjusių žmonių – reikalinga ir horizontali, ir vertikali rotacija, tačiau ji negali tapti panacėja“, – dvejoja V.Bakas.
