Arvydo Anušausko ir Boriso Pistoriaus pasirašomas planas įtvirtins abiejų šalių ketinimus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje ir tolesnę veiksmų eigą dislokuojant vienetą visa apimtimi, anksčiau pranešė Krašto apsaugos ministerija.
„Turime strategiškai ypatingą sprendimą, čia ministro B.Pistoriaus lyderystė yra be galo svarbi“, – pirmadienį LRT radijui sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
„Manau, kad tai strateginis sprendimas, sukuriantis visiškai kito lygmens gynybos ir atgrasymo architektūrą mūsų regione. Tai turbūt ir yra esmė, kad priešas, rytuose esančios šalys, pirmiausia Rusijos federacija, net neplanuotų žengti čia kojos“, – teigė jis.
Planuojama, kad Vokietijos brigados kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo 2024 metų. Dislokavimas turėtų būti baigtas 2027 metais.
Veiksmų planą parengė jungtinė Vokietijos ir Lietuvos gynybos ministerijų darbo grupė.
Vokietijos brigados branduolį turėtų sudaryti penki batalionai, įskaitant tankų ir artilerijos batalionus.
Vokietija iš viso brigadoje Lietuvoje ketina dislokuoti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, su jais dėl ilgo rotacijos laikotarpio turėtų atvykti ir šeimos.
Vokiečių kariai tarnaus Rūdninkuose ir Rukloje, dalis jų gyvens Vilniuje bei Kaune, papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose.
Apie brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė šių metų birželį.
Lietuvoje šiuo metu yra dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas.
Vokietija nuo 2017 metų taip pat vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui.