Naujai teikiamuose sveikatos sistemos reformos projektuose siūloma pertvarkyti sistemą, numatant naują sutarčių su teritorinės ligonių kasomis (TLK) sudarymo tvarką, gydymo įstaigų tinklo formavimą.
Taip pat bus tobulinamas gydymo įstaigų valdymas, diegiant šiuolaikinius vadybos metodus, skaidrinama sistema.
Sieks, kad būtų priimtos kuo greičiau
Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės teigimu, sveikatos sistemos reforma yra būtina ir turi būti pradėta įgyvendinti kuo greičiau.
„Siekiame užtikrinti, kad reformos pataisos būtų priimtos kuo greičiau. Tuo, kad ši reforma reikalinga, neabejoja nei medikų, nei pacientų bendruomenės. Todėl laukti nebėra ko. Reikia tik suteikti galimybę atsakingoms institucijoms imtis konkrečių darbų, o tai galima padaryti tik priėmus mūsų teikiamus siūlomus įstatymų pakeitimus“, – įsitikinusi A.Kubilienė.
Tuo, kad ši reforma reikalinga, neabejoja nei medikų, nei pacientų bendruomenės.
Jai pritaria ir ministras A.Veryga. Jo teigimu, jei ir toliau delsime, negalėsime žmonėms, ypač gyvenantiems atokiau nuo didelių miestų, užtikrinti kokybiškų ir saugių sveikatos priežiūros paslaugų.
„Svarbu ir tai, kad ši reforma padėtų užtikrinti stabilų medikų atlyginimų augimą. Dabar tai padaryti labai sudėtinga, nes sveikatos sistemoje yra daug netolygumų“, – sakė ministras.
A.Veryga išreiškė viltį, kad šįkart reforma sulauks palaikymo Seime, o opozicijoje esantys politikai atsispirs pagundai kelti sumaištį ir reformai netrukdys.
Tinklas veiks nuo 2020-ųjų sausio?
Teikiamose pataisose siūloma praplėsti gydymo įstaigų steigėjų ratą – steigėja galės būti valstybė kartu su savivaldybėmis ir universitetais.
Be to, pakeitimuose numatomi gydymo įstaigų tinklo formavimo kriterijai, pavyzdžiui, įstaigoje privalės būti užtikrintas skubiosios pagalbos teikimas visą parą, paslaugų daugiaprofiliškumas (bent trijų rūšių stacionarinės paslaugos, tarkime, chirurgija, terapija, pediatrija, akušerija, psichiatrija, išvengiamos hospitalizacijos rodikliai, pacientų, išvykstančių gydytis į kitą įstaigą, rodiklis.
Siekiant kuo efektyviau suformuoti stacionarines paslaugas teikiančių gydymo įstaigų tinklą, siūloma įtvirtinti, kad stacionarinių paslaugų gydymo įstaigų tinklas būtų formuojamas tiek iš valstybės įstaigų, tiek iš privačių įstaigų, jei jos atitinka įstatyme nustatytus tinklo formavimo kriterijus.
Svarbu ir tai, kad ši reforma padėtų užtikrinti stabilų medikų atlyginimų augimą.
Šį tinklą formuotų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija pagal įstatyme numatytus kriterijus, o tinklas periodiškai būtų peržiūrimas ir tvirtinamas kas 5 metus.
Tinklas ir nauja sutarčių sudarymo tvarka turi pradėti veikti 2020 m. sausio 1 d.
Nežino, kiek įstaigų bus tinkle
Ministras A.Veryga prisipažino, kad nesiimtų spėlioti, kiek privačių įstaigų galėtų ir norėtų atitikti nustatytus kriterijus.
„Įstaigos, kurios norėtų patekti į tinklą, negalėtų atsirinkinėti stacionarinių paslaugų, jos turėtų veikti kaip mūsų ligoninės ir teikti visas paslaugas“, – kalbėjo ministras.
„Kriterijai buvo suformuluoti atsižvelgiant į pacientų interesus. Tikslas, kad jie tinklo įstaigoje gautų paslaugas visą parą, kad tai būtų daugiaprofilinės paslaugos. Tinklo įstaigoje negali būti tik vieno organo ar vienos ligos gydymo“, – ministrui antrino A.Kubilienė.
Be kita ko, A.Veryga pažymėjo, kad privačios gydymo įstaigos Lietuvoje teikia viso labo apie pusę procento visų stacionarinių paslaugų.
Ministras pabrėžė, kad siūlomo įstatymo projekto nuostatos buvo aptariamos ne tik su prezidentūra, bet ir su platesne bendruomene. Buvo įsiklausyta į nepriklausomų teisininkų, asociacijų, institucijų nuomonę.
„Neformaliai kalbėjomės su labai daug kuo. Žinoma, rasti sprendimus, kurie idealiai tenkintų visus, neįmanoma. Tikimės, kad diskusijos parlamente bus konstruktyvios, o ne grįstos bendruomenės gąsdinimu“, – kalbėjo A.Veryga.
Tikslas – ne įstaigų skaičius – sumažinti iki 30 ar 55. Tikslas susitvarkyti aktyvaus gydymo lovų skaičių.
Pasiteiravus, kiek valstybinių ligoninių sudarys stacionarinių paslaugų tinklą, ministras sakė, kad tai – per ankstyvas klausimas. Jis prisipažino šiandien tikrai negalintis įvardyti jokio skaičiaus.
„Tai būtų spekuliatyvus dalykas, kai dar neturime prielaidos matyti bendrą vaizdą. Tikslas – ne įstaigų skaičius – sumažinti iki 30 ar 55. Tikslas susitvarkyti aktyvaus gydymo lovų skaičių“, – aiškino ministras.
Siekiama, kad tinklo gydymo įstaigose lovos būtų užimtos ne mažiau nei 300 dienų per metus.
A.Verygos tikinimu, nė viena ligoninė nebus uždaryta – tik peržiūrėtas jos paslaugų paketas, kur lovų trūksta, o kur yra jų perteklius. Pasak ministro, įstaigos turės persiorientuoti, antraip jos natūraliai neišgyvens, nes neturės iš ko mokėti gydytojams atlyginimų.
„Dauguma atvejų mes net nesame tų įstaigų steigėjai, todėl negalime priimti jokių sprendimų, nebent savivaldybė gali nuspręsti kokios nors įstaigos atsisakyti“, – sakė A.Veryga.
Pabrėžiama, kad tinklas tikrai nebus per retas. Pagal geografinio pasiekiamumo kriterijų gydymo įstaigą pacientai pasieks ne ilgiau nei per vieną valandą.
Prioritetas išlieka tinklo įstaigoms
Pataisose siūloma įtvirtinti sutarčių su TLK apmokėjimo tvarką, nepažeidžiant sąžiningos konkurencijos principų. Tai reiškia, kad tinklui galės priklausyti ir valstybinės, ir privačios sveikatos priežiūros įstaigos.
Įstaigos, priklausančios tinklui, dėl stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų turės prioriteto teisę sudaryti sutartis su TLK.
O įstaigos, teikiančios stacionarines paslaugas, tačiau nepriklausančios įstaigų tinklui, dėl stacionarinių paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis dėl paslaugų, kurių įstaigų tinklas nebūtų pajėgus užtikrinti (suplanuoto paslaugų masto likučio), konkuruotų vienodomis teisėmis, kaip ir bet kurios kitos tinklui nepriklausančios įstaigos.
Visoms įstaigoms, norinčioms sudaryti sutartis su TLK, būtų keliami privalomi reikalavimai, kuriuos įstaiga deklaruos atitinkanti prieš sutarčių sudarymą. Įstaiga privalės užtikrinti, kad pacientas galėtų paslaugą gauti nemokamai, turės turėti licenciją ir neturėti sistemingų/tyčinių pažeidimų.
Rotacija ir dėmesys reputacijai
Be kita ko, siūloma, kad gydymo įstaigų valdymas modernėtų – atsirastų valdybos, kurios būtų sudarytos iš nepriklausomų kompetentingų ir nepriekaištingos reputacijos asmenų.
Tikimasi, kad šis pokytis prisidės prie įstaigos veiklos skaidrumo. Taip pat numatomas nepriekaištingos reputacijos kriterijus stebėtojų tarybos nariams, kurios veiks įstaigose, kuriose nebus valdybos, ir, be to, praplečiama jų kompetencija.
Pagal geografinio pasiekiamumo kriterijų gydymo įstaigą pacientai pasieks ne ilgiau nei per vieną valandą.
Siekiant tinkamo ir regionams pritaikyto paslaugų planavimo, siūloma steigti regionines tarybas, kurios bus aukščiau valdybų ir planuos regionams reikalingas gydymo paslaugas.
Jas sudarytų savivaldybių merai, kiti savivaldybės deleguoti atstovai, medikai, asociacijų ir kitų socialinių partnerių atstovai.
Taip pat siūloma įtvirtinti kadencijas įstaigų vadovams tam, kad vyktų rotacija. Siūloma numatyti įstaigos vadovui ne daugiau kaip dvi kadencijas toje pačioje įstaigoje. Šiuo metu yra numatyta tik 5 metų kadencija, o jų skaičius neribojamas.
Mažoms įstaigoms, kurios turi iki 10 sveikatos priežiūros specialistų, kadencijų skaičius būtų neribojamas.
Taip pat siūloma įtvirtinti nepriekaištingos reputacijos kriterijus vadovaujančias pareigas užimantiems gydymo įstaigų atstovams (direktoriui, jo komandai), kurie jau seniai taikomi ir valstybės tarnautojams.
Visam vadovaujančiam gydymo įstaigų personalui – ne tik direktoriui, bet ir jo pavaduotojams, padalinių, skyrių vadovams, vyr. finansininkams – būtų numatomi konkursai pareigoms užimti.
Pasigedo sąžiningos konkurencijos
Prezidentė yra vetavusi Seimo pavasario sesijos pabaigoje priimtas pataisas, kurios būtų sudariusios prielaidas pertvarkyti gydymo įstaigų tinklą. Motyvais grąžinti pataisas Seimui tapo galimas įstatymų nuostatų prieštaravimas Konstitucijai bei Seime padaryti procedūriniai pažeidimai.
Prezidentės nuomone, nuostata, kad stacionaro paslaugas teikiančios privačios gydymo įstaigos sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis būtų galėjusios sudaryti tik tokiu atveju, jeigu tų paslaugų nesugebėtų užtikrinti valstybinės ligoninės, yra prieštaraujanti Konstitucijai.
Anot šalies vadovės, tokia tvarka būtų lėmusi prioritetą valstybinėms ligoninėms gauti PSDF lėšas ir taip apribotų pacientų laisvę gydymuisi rinktis privačias įstaigas.
Vetuodama pataisas prezidentė kritikavo nuostatas, numatančias pirmumą valstybėms įstaigoms sudarant sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK).
Įmoką kiekvienas žmogus moka pats, todėl valstybė neturi teisės nurodyti, kur jis turi gauti paslaugas, apmokamas iš PSDF lėšų.
Pagal pataisas, stacionaro paslaugas teikiančios privačios gydymo įstaigos galėtų su TLK sutartis sudaryti tik tokiu atveju, jeigu tų paslaugų nesugebės užtikrinti valstybinės ligoninės. Taigi pacientai, rinkdamiesi privatų stacionarą, gali prarasti apmokėjimą iš ligonių kasų.
„Net ir geriausių tikslų negali būti siekiama, paminant konstitucinius principus: skaidrumo, viešumo, nediskriminavimo, sąžiningos konkurencijos ir kiekvieno piliečio teisės į kokybišką sveikatos priežiūrą. Privalomąją sveikatos draudimo įmoką kiekvienas žmogus moka pats, tai yra žmogaus pinigai, todėl valstybė neturi teisės jų nusavinti ir nurodyti žmogui, kokioje sveikatos priežiūros įstaigoje jis turi gauti sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš PSDF lėšų. Konstitucija garantuoja paciento teisę ir laisvę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, ar ji būtų valstybinė, ar privati“, – prezidentės poziciją yra perteikusi prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė.
Be to, prezidentė buvo pasigedusi aiškių kriterijų, pagal kuriuos bus vertinamos gydymo įstaigos, jų gebėjimas užtikrinti pacientams saugias, greitas ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
Tačiau D.Grybauskaitė yra teigusi, kad iš esmės pritaria reformai ir laiko ją gyvybiškai būtina, nes dabartinė sveikatos priežiūros sistema yra neefektyvi, brangi ir negarantuoja gydymo kokybės.
