Penktadienį su Vilniaus licėjaus abiturientais susitikęs švietimo ir mokslo ministras stengėsi išaiškinti pagrindinius aukštojo mokslo reformos principus: kas yra studento krepšelis, paskolų sistema ir ką duos konkurencijos sąlygų tarp universitetų įvedimas.
Jau nuo kitų metų keičiasi studijų finansavimo sistema: geriausiai abitūros egzaminus išlaikiusiems studentams bus garantuotas nemokamas aukštasis mokslas. Iš viso numatyta finansuoti 21 tūkst. studijų vietų: 10 tūkst. universitetuose ir 11 tūkst. kolegijose. Studijų kainos bus paskelbtos jau šį mėnesį.
Nemokama vieta studentui bus garantuota dvejiems metams – vėliau, jei studentas nesugebės pasiekti pažangių mokymosi rezultatų, jis gali netekti studijų krepšelio. Pasak ministro, tokia sistema skatins konkurenciją ir motyvuos studentus siekti geresnių rezultatų.
Užtektų pusės universitetų
Nuo liepos mėnesio startuos valstybinių paskolų sistema, skirta į nemokamas vietas nepatekusiems pirmakursiams. 10 proc. geriausių mokamose vietose studijavusių ir paskolas pasiėmusių studentų jų grąžinti nereikės.
Studento krepšelio įvedimas skatins konkurenciją tarp universitetų: dabar nė viena aukštojo mokslo įstaiga nebus tikra, kiek studentų sulauks ir tuo pačiu kokį valstybės finansavimą gaus.
Pasak ministro, tokiu būdu aukštosios mokyklos bus priverstos jungtis tarpusavyje ir Lietuvoje turėtų likti gerokai mažiau universitetų. Šiuo metu Lietuva studentų skaičiumi, tenkančiu tūkstančiui gyventojų, pirmauja Europos Sąjungoje. Ministro nuomone, Lietuvoje užtektų pusės dabar esančių aukštųjų mokyklų.Šimtu procentų viskas neveiks, tam tikros detalės bus šlifuojamos – apie aukštojo mokslo reformą šnekėjo G.Steponavičius.
Dar yra neaiškumų
Pasak ministro, naujasis mokslo ir studijų įstatymas turėtų būti patvirtintas jau kovo pabaigoje. Paklaustas, ar skubiai rengiant naująjį įstatymą jo neištiks toks pats likimas kaip naktimis tvirtintų naujų mokesčių įstatymų, G.Steponavičius teigė, kad pagrindinės tezės neturėtų kisti, o dėl niuansų bus galima diskutuoti.
„Šimtu procentu viskas neveiks, tam tikros detalės bus šlifuojamos, bet startas turi būti duotas, nes nieko nedarymas ir toliau palieka sistemą toje pačioje stagnuojančioje situacijoje“, – teigė ministras.
Abiturientai susitikimo metu domėjosi, kokia ateitis laukia nelabai populiarių, bet reikalingų specialybių, tokių kaip filosofija, kaip bus sprendžiama universitetų reitingavimo problema. G.Steponavičius pripažino, kad šie dalykai dar sprendžiami.
„Krepšelio principams, valdymo modeliams yra pritarta, bet dalis atsakymų gims per artimiausią mėnesį ar pusantro judant į priekį ir tokie pokalbiai, turintys grįžtamąjį ryšį, mums labai padeda daryti spendimus“, – sakė ministras.
Abiturientai mato trūkumų
Po susitikimo su ministru licėjaus abiturientams dar liko neaiškių aspektų.
„Aš manau, kad reikės pakankamai laiko susitvarkyti ir jeigu nebus susitvarkyta su tam tikrais dalykais – informacija, statistika, sistema pradžioje veiks labai chaotiškai. Ir dėl chaoso bus prarastos specialybės. Tai galbūt nėra labai tragiška, tačiau po to jos neatsiras, nes nebus to mokslo tradicijų. Pavyzdžiui, dings filosofija, nes nebus kvalifikuotų filosofijos dėstytojų ir universitetų tradicijų“, – reformos minusus vardijo Vilniaus licėjaus abiturientas Giedrius Kudelis.
Taip pat jam neaišku, kaip bus atsijotos tos aukštosios mokyklos, kuriose sumokėję visą kainą studentai nesimoko ir tiesiog „nusiperka“ diplomą.
