Anot ministro, esame „istorinio politinio ir visuomeninio virsmo savo artimiausioje kaimynystėje liudininkai“.
„ES tenka unikali, itin svarbi rolė paremti šį virsmą – baltarusių siekį demokratiškai spręsti dėl savo ateities. Taikus valdžios perdavimas ir nauji demokratiniai rinkimai suteiktų baltarusiams tokią galimybę, o de facto valdžiai tai vienintelis šansas išeiti iš politinės ir moralinės aklavietės“, – Užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime cituojamas L.Linkevičius.
Pasak ministro, ES tiesioginė parama turi atitekti pilietinei visuomenei, nepriklausomai spaudai ir ypač represijų aukoms.
„Įtempta situacija Baltarusijoje reikalauja neatidėliotino tarptautinės bendruomenės dėmesio – piliečių represijos tęsiasi, valdžia atsisako bet kokios mediacijos, mobilizuoja karines pajėgas ES pasienyje, stebime ir Kremliaus kišimąsi, hibridinius veiksmus“, – teigė jis.
Kaip rašoma pranešime, ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai vieningai pasmerkė tebesitęsiančią valdžios struktūrų prievartą prieš taikius gyventojus, streikų dalyvių sulaikymus, koordinacinės tarybos, žiniasklaidos atstovų persekiojimą, aptarė tarpininkavimo galimybes, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos vaidmenį bei ES ir Baltarusijos santykių perspektyvas.
Anot URM, sutarta toliau tęsti darbą dėl sankcijų Baltarusijos pareigūnams ir jėgos struktūrų atstovams, atsakingiems už smurto ir represijų prieš taikius demonstrantus ir prezidento rinkimų rezultatų klastojimo organizavimą.
Taip pat sutarta, kad ES turi atlikti su tuo susijusias reikiamas teisines procedūras, o ES sankcijų sąrašą nuolat pildyti.
Be kita ko, Berlyne ES užsienio reikalų ministrai susitiko su Izraelio diplomatijos vadovu Gabi Ashkenazi ir aptarė Artimųjų Rytų taikos proceso perspektyvas bei taikos ir stabilumo regione užtikrinimo galimybes, sutarė plėtoji ES ir Izraelio bendradarbiavimą artimiausiu metu surengiant Asociacijos tarybą.
Savo ruožtu L. Linkevičius Berlyne susitiko su Vokietijos Federalinės Kanclerės Angelos Merkel patarėju Janu Heckeriu. Korber fondo kvietimu ministras dalyvavo Baltarusijai skirtame renginyje, kuriame su Vokietijos akademine ir politine bendruomene aptarė politinės krizės Baltarusijoje sprendimo būdus.
Gili politinė krizė Baltarusiją apėmė po rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kai į gatves protestuoti išėjo tūkstančiai piliečių, nesutinkančių su oficialiais rezultatais, jog ketvirtį amžiaus šalį valdantis Aliaksandras Lukašenka buvo perrinktas triuškinančia persvara. Kilę masiniai protestai šalyje malšinami jėga, ES svarsto įvesti sankcijas už smurtą ir rinkimų klastojimą atsakingiems režimo pareigūnams.
BNS diplomatinių šaltinių teigimu, į ES svarstomą sankcijų sąrašą, kurį planuojama tvirtinti rugsėjį, planuojama įtraukti maždaug dvidešimt asmenų.
