„Planas yra pateiktas prezidentui, tai daugiau tam tikrų pozicijų pateikimas, jeigu vyksta kokio nors pobūdžio pokalbiai, nenorėčiau vadinti to derybomis su kita puse. Pokalbio pozicijų atskleidimas susilpnina besiderančio ar besikalbančio pozicijas, todėl mano siekis buvo Lietuvos pozicijas išlaikyti stiprias“, – ketvirtadienį susitikime su opoziciniais socialdemokratais sakė G.Landsbergis.
Socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas sakė, kad frakcija galėtų išgirsti „slaptą deeskalacijos planą dėl santykių su Kinija“, kaip paragino Prezidentūra.
Užsienio reikalų ministras teigė, jog su planu jis yra pasirengęs supažindinti to pageidaujančius Seimo narius, tačiau tai turi būti uždaras posėdis su atitinkamais saugumo reikalavimais dėl įslaptintos informacijos.
„Esu pasakęs, kad visiems norintiems susipažinti esu pasiruošęs tai padaryti, tinkamose tam patalpose, su tam tikra aiškia atsakomybe tiems, kurie su ta informacija susipažįsta, kad Lietuvos pozicijos nebūtų susilpninamos. Užsienio reikalų komiteto nariai paprašė manęs būti supažindinami, juos supažindinau, kiek galėjau“, – sakė G.Landsbergis.
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė ketvirtadienį LRT sakė, kad G.Landsbergis Seimo nariams galėtų paviešinti sausio pabaigoje prezidentui pristatytą vadinamąjį santykių su Kinija deeskalacijos planą.
„Tikrai jis nėra toks slaptas, kad nebūtų galima su juo supažindinti Seimo narių, kurie dirba su užsienio politika“, – sakė A.Skaisgirytė.
Atsakymų neišgirdo
Opozicinių socialdemokratų frakcijos po susitikimo išplatintame pranešime jos seniūnas Gintautas Paluckas sako atsakymų į esminius klausimus iš ministro neišgirdęs, pavyzdžiui, dėl nenuoseklumo žmogaus teisių klausimu – kodėl, anot jo, Lietuva nekalba apie Vietnamo ar Singapūro problemas žmogaus teisių srityje.
„Ministras ir šįkart leido suprasti, kad neturi ir neturės laiko paaiškinti, ką ir kodėl daro. Matosi, kad G.Landsbergis neketina keisti laikysenos: vis tiek nori toliau auklėti pasaulio šalis – ir mus“, – pranešime spaudai cituojamas G.Paluckas.
Seimo narė Rasa Budbergytė per susitikimą kėlė klausimą dėl funkcijų pasidalijimo tarp Užsienio reikalų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir kas prisiims atsakomybę dėl Lietuvos verslo nuostolių po kilusio konflikto su Kinija.
„Kas galiausiai prisiims atsakomybę, jeigu ministro žadamas stebuklingas naujų rinkų atsivėrimas neįvyks? G.Landsbergis leido suprasti, kad niekas“, – sakė R.Budbergytė.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pablogėjo, kai Vilniuje pernai rudenį buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė. Dėl to Pekinas sumenkino diplomatinius ryšius, o šalies muitinė ėmė stabdyti Lietuvos eksportą. Pasirodė pranešimų, kad klientai iš Kinijos įspėjo ES eksportuotojus nutraukti visus ryšius su Lietuva.
Kinija siekia, kad būtų pakeistas atstovybės pavadinimas. Laikinasis Kinijos reikalų patikėtinis Qu Baihua interviu BNS šią savaitę teigė, kad atstovybės pavadinime galėtų būti vartojamas žodis „Taibėjaus“, kaip ir kitose panašiose įstaigose kitur pasaulyje.
