„Praėjo metai, galime įvertinti rodiklius ir apibendrinti, ką atskleidžia skaičiai apie situaciją Lietuvoje ir atskirose šalies savivaldybėse. Kokią įtaką vaiko pinigai daro skurdo problemos sprendimui šeimose“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Be to, L.Kukuraičio nuomone, šiuo metu 50 eurų siekiančios išmokos vaikams kitąmet galėtų didėti dar 20-čia eurų.
Ministro teigimu, iki birželio Vyriausybė, konsultuodamasi su ekspertais, turėtų atsakyti, ar parama bus didinama visoms šeimoms, ar tik kai kurioms grupėms, patiriančioms didžiausią skurdą.
„Yra numatyta lėšų vaiko pinigams didinti panašiu dydžiu – plius 20 eurų. Bet dėl tolimesnių didinimų turime turėti labai rimtą diskusiją, ar toliau auginti visiems universalią išmoką, ar šalia universalios pagalbos eiti tikslinės pagalbos didinimo link“, – žurnalistams antradienį sakė L.Kukuraitis.
Pats ministras laikosi nuomonės, jog didinti reikėtų ir visoms šeimoms, ir tikslinėms grupėms skiriamas išmokas: „Manau, kad reikėtų daryti ir tai, ir tai, t.y. didinti ir universalią išmoką, nes išlaidos vaikams tikrai yra didelės.“
Kas penktą vaiką augina vienišas tėvas
L.Kukuraitis priminė, kad užpildžius prašymą vaiko pinigus galima gauti už visus 12 mėnesių. Antradienio duomenimis, jau gauta 528,7 tūkst. prašymų vaiko pinigams gauti, o tai yra 36–37 tūkst. daugiau nei buvo išmokėta gruodį.
„Vadinasi, šeimos suskubo. Galime sakyti, kad dabar jau visi Lietuvos vaikai dalyvauja vaiko pinigų programoje ir tai paneigia kritiką, kad parama pasinaudos tik dalis šeimų“, – konstatavo ministras.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra apie 504 tūkst. vaikų. „Noriu pažymėti, kad vaiko pinigus gauna ir pilnametystės jau sulaukę, bet vidurinėse ar profesinėse mokyklose besimokantys vaikai“, – akcentavo L.Kukuraitis.
2018 metų 12 mėnesio pabaigoje išmoką vaikui gavo 491 972 vaikai. Iš jų 27 proc. gavo papildomai skiriamą 20 eurų dydžio išmoką vaikui (130 390 tūkst. vaikų)
2018 metų gruodžio gale išmoką vaikui gavo 317 651 šeima. Iš jų 18 proc. gavo papildomai skiriamą išmoką vaikui (56,725 tūkst. šeimų)
Dažniausias šeimos tipas Lietuvoje – du suaugę ir du vaikai. Didžiausia dalis šio tipo šeimų tarp išmokos gavėjų savivaldybėse yra Neringos – 47,0 proc., mažiausia dalis yra Zarasų r. – 30,4 proc., Pakruojo r. – 30,8 proc. ir Joniškio r. – 31,2 proc.
Antras gausus šeimų tipas: du suaugę ir vienas vaikas. Daugiausiai šio tipo šeimų tarp išmokos gavėjų savivaldybėse yra Utenos r. – 27,1 proc. ir Šiaulių m. – 25,5 proc. mažiausiai yra Kupiškio r. – 17,5 proc.
Tarp vadinamųjų vaiko pinigų gavėjų beveik 213 tūkst. vaikų augo šeimose, kuriose yra du vaikai. Dar 122,5 tūkst. vaikų augo šeimose kaip vienturčiai.
Šie du šeimų tipai iš esmės dominuoja didžiuosiuose šalies miestuose. Ministras atkreipė dėmesį, kad čia šeimos nesiryžta lauktis trečio vaiko. Daugiavaikės šeimos labiau paplitusios šalies regionuose.
Gausių šeimų, kai auga trys ir daugiau vaikų, tipo išmokos gavėjų daugiausiai yra Kalvarijų – 32,1 proc. ir Rietavo – 31,5 proc. savivaldybėse, mažiausia dalis yra Šiaulių – 13,0 proc. ir Klaipėdos miestuose – 13,5 proc.
Šeimose, kai vaikus augina vienišas tėvas, daugiausiai tarp išmokos gavėjų yra Kupiškio rajone – 29,2 proc., taip pat pasienio su Latvija regione. Mažiausiai yra Kauno rajone – 14,4 proc.
L.Kukuraitis pažymėjo, kad kas penktas vaikas auga vienišos mamos ar tėvo šeimoje.
Papildoma 20 eurų išmoka vaikui labiausiai paplitusi Vilkaviškio rajono savivaldybėje – 39,0 proc., mažiausia dalis yra Klaipėdos mieste – 8,9 proc.
Papildomai skiriamas išmokas vaikui gaunančių šeimų dalis savivaldybėse svyruoja nuo 9 iki 39 proc.
Seimo narys, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas Tomas Tomilinas pažymėjo, kad vaiko pinigais siekiama dviejų pagrindinių tikslų: mažinti skurdą ir padėti daugiavaikėms šeimoms, kurios išdrįso turėti daugiau vaikų.
„Savivaldybės turi aiškią diskreciją, kaip žmones, kurie nesirūpina savo vaikais, apriboti nuo piniginių išmokų, mokėti jas socialinėmis paslaugomis. Tai tik savivaldos kūrybiškumo klausimas. Tokios gretimos savivaldybės kaip Varėnos ir Lazdijų skiriasi kardinaliai. Lazdijų rajone beveik nėra išmokų – tik 0,03 proc. išmokų išmokama ne pinigais, o šalia esančiame Varėnos rajone 10 proc. išmokų mokama paslaugomis“, – lygino T.Tomilinas.
Išmokas moka paslaugomis
Rizikos šeimoms, kurios vaiko pinigus gali išleisti neracionaliai, išmokos gali būti mokamos ne eurais, bet suteikiamos paslaugomis.
Didžiausia dalis vaiko išmokų suteikta kitais būdais šiose savivaldybėse: Radviliškio (9,5 proc.), Zarasų (9,4 proc.), Varėnos (8,2 proc.), Kupiškio (8,2), Rietavo (8,1) rajonų savivaldybėse.
Užtat nei viena išmoka nesuteikta kitais būdais Birštono, Ignalinos Kazlų Rūdos, Pagėgių, Prienų, Vilniaus rajonų savivaldybėse.
Iš to daryti vienareikšmiškų išvadų negalima – tam reikėtų platesnių mokslinių tyrimų. Mat gali būti, kad savivaldybėse, kur išmokos mokamos tik pinigais, gyvena mažiau rizikos šeimų. Arba čia jų yra, tačiau niekas nesivargina diferencijuoti išmokos būdų ir neteikia paslaugų.
Daugiavaikės šeimos koncentruojasi provincijoje.
„Tiesa kažkur per vidurį, – svarstė T.Tomilinas. – Tačiau čia prieiname išvadą, kad daugiavaikės šeimos koncentruojasi provincijoje. Iš 317 tūkst. Lietuvos šeimų turime vos 35 tūkst., kurios augina 3 ir daugiau vaikų.“
Nuo sausio išmokos šeimoms už vieną vaiką padidėjo iki 50 eurų. 70 eurų gauna šeima, kurioje auga neįgalus vaikas, tiek pat mokama ir už vaikus, auginamus ar globojamus nepasiturinčiose ar gausiose šeimose, neatsižvelgiant į tėvų pajamas.
Šioms išmokoms 2019 metų biudžete skirta 336,3 mln. eurų.
