„Šie žingsniai stebina ir liūdina. Kyla klausimas, jeigu viskas vyksta saugiai ir sklandžiai, kodėl vengiama vykdyti Espo konvencijos reikalavimus. Espo konvencija – tarptautiniu mastu pripažintas dokumentas, būtent jis apsprendžia branduolinės saugos klausimus, su tuo susijusius dalykus, ypač kai tai kalbama apie kaimynines šalis“, – šeštadienį BNS sakė ministras, komentuodamas Baltarusijos valdžios surengtus neva viešus svarstymus dėl būsimos jėgainės saugumo.
L.Linkevičius pabrėžė, kad vieši svarstymai negalimi, Baltarusijai nepateikus aiškių atsakymų į Lietuvos užduotus klausimus.
„Galima daryti prielaidą, kad galbūt nėra tų atsakymų, todėl naudojami tokie, sakyčiau, koncertiniai būdai dialogui. Mums nereikia šou, mums reikia nuosekliai vykdyti Espo konvencijos reikalavimus, kaip dera“, – kalbėjo ministras.
L.Linkevičiaus teigimu, Minskas iki šiol nepaaiškino, kodėl elektrinei pasirinkta Astravo aikštelė, esanti vos 50 kilometrų nuo Lietuvos sostinės Vilniaus. Taip pat neatsakyta, kodėl Baltarusija neatlieka seisminių tyrimų, nors XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje toje vietoje buvo užfiksuoti stiprūs žemės drebėjimai.
Galima daryti prielaidą, kad galbūt nėra tų atsakymų, todėl naudojami tokie, sakyčiau, koncertiniai būdai dialogui, – sakė Linas Linkevičius.
Lietuva taip pat teigia dar laukianti atsakymų, kaip bus vykdomi reaktoriaus aušinimo darbai. Elektrinę numatoma aušinti Neries vandeniu, nors pati elektrinės aikštelė yra aukščiau upės ir nutolusi 10 kilometrų – tai didina tikimybę, kad aušinimo sistema gali sutrikti.
„Specialistai turi gauti labai konkrečius atsakymus. Juos gavus, gali vykti viešieji svarstymai, o ne atvirkščiai“, – pabrėžė URM vadovas.
Anot jo, didžiausia bėda – kad elektrinė pradėta statyti nepabaigus poveikio aplinkai tyrimo.
„Dabar yra įklimpę į tą situaciją ir, matyt, ieško kažkokių išeičių. Čia kompromisų būti tikrai negali, noriu labai griežtai pasakyti. Tai yra ne šiaip sau objektas, tai branduolinis objektas. Šis projektas egzistuoja tik brėžiniuose, kaip teigia specialistai, tik projektuose, jis nėra niekur įgyvendintas. Todėl jokių negali būti kompromisų dėl poveikio aplinkai tyrimo“, – BNS sakė L.Linkevičius.
„Mes tikrai negalime nusileisti, nes tai bus daroma mūsų šalies ir piliečių saugumo sąskaita“, – pabrėžė jis.
Nors Baltarusija tvirtina atsakiusi į visus Lietuvos klausimus, pasak ministro, iš tiesų į esminius klausimus atsakymai negauti. „Dar tikimės, kad galbūt bus galima grįžti prie normalaus dialogo, tačiau kol kas, deja, atrodo, kad mūsų kaimynai nutarė eiti kitu keliu“, – tvirtino L.Linkevičius.
Šeštadienį Baltarusijoje vyko Astravo atominės elektrinės pristatymas Lietuvos visuomenei. Lietuvos piliečiams siūlyta nemokamai vykti į Baltarusiją, išduodant nemokamas vizas ir pasirūpinant transportu. Tačiau nedaugelis susidomėjo tokia galimybe.
Šeštadienio renginys jau praėjusį mėnesį sukėlė diplomatinių nesutarimų. Netrukus po pranešimo apie jį, į Užsienio reikalų ministeriją Vilniuje buvo iškviestas Baltarusijos ambasadorius, kuriam pareikšta, kad „toks sprendimas neatitinka Espo konvencijos nuostatų, riboja Lietuvos piliečių dalyvavimą tokio pobūdžio renginiuose bei neprideda konstruktyvumo Lietuvos ir Baltarusijos dialogui Astravo atominės elektrinės saugos klausimu“.
Į tai atsakydamas Minskas netrukus iškvietė Lietuvos ambasadorių Evaldą Ignatavičių, kuriam „išsakė susirūpinimą“ dėl, Minsko teigimu, „nekonstruktyvaus požiūrio“ į Baltarusijos pasiūlymus rengti diskusijas dėl poveikio aplinkai vertinimo.
Baltarusija teigia, kad veikia pagal konvenciją, o ignoruodama Baltarusijos pasiūlymus Lietuvos pusė pažeidžia geros kaimynystės dvasią.
Atominę elektrinę Astrave turėtų statyti Rusijos kompanija „Rosatom“. Baltarusija skelbia planuojanti, kad statybos bus baigtos 2020 metais.
