„Manyčiau, kad rusų kalba nebus vienodo lygio su prancūzų ar vokiečių. Norėčiau tikėtis, kad palaikant tokias tendencijas, kokias turime šiandien, rusų kalbą pasirinkti bus labai ribotos galimybės, kai maža dalis keliose mokyklose galės mokytis rusų kalbos“, – antradienį publikuotame interviu portalui „Bernardinai“ sakė G.Jakštas.
Ministras pažymėjo, kad matant dabartinius mokinių pasirinkimus „rusų kalba tikrai nebus tarp dominuojančių“, be to, šiuo metu stiprinamas kitų užsienio kalbų mokytojų rengimas, kai rusų kalbos pedagogai šiuo metu neruošiami, o daugelis rusų kalbos mokytojų yra vyresnio amžiaus ir išeis į pensiją.
„Matome, kad pokytis vyksta greitai – ar jis galėtų vykti greičiau, aš nemanau. Reikėtų nusiteikti, kad pokyčių tempas sulėtės, nes jei rusų kalbos pasirinkimas nuo 20,3 tūkst. iki 14,1 tūkst. per dvejus metus sumažėjo, yra įspūdinga. Jeigu dar keletą metų palaikytume tokį tempą, galėtume galvoti apie sveiką balansą, kad kalbų pasirinkimų įvairovė būtų visose mokyklose“, – pažymėjo G.Jakštas.
-
G.Jakštas: ministerija vertina galimybes pamažu atsisakyti rusų mokyklų
-
Diskusija dėl rusų mokyklų atsisakymo: savivalda kelia klausimus ir dėl ukrainiečių vaikų
-
Teisingumo ministrė dėl rusiškų mokyklų uždarymo: labai norėtųsi, kad nebūtų populizmo
-
Estijos premjerė: vyriausybė ketina nutraukti finansavimą švietimui rusų kalba
-
Streiko mokytojai nenutraukia vengdami formalumų skelbiant naują, bet jų gali prireikti
-
Sporto pinigų pyragas: painus receptas, nekomandinės estafetės ir „prirašyti“ atletai
-
Ministerijoje bus pristatyta suaugusiųjų mokymo platforma
Pasak G.Jakšto, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rekomenduoja mokykloms atsisakyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos, tačiau drastiškų pokyčių neplanuojama, be kita ko, užtikrinant galimybę šeštoje klasėje pradėjus mokytis antrosios užsienio kalbos tęsti jos mokymąsi iki pat gimnazijos baigimo.
„Nesinori drastiškų sprendimų – paimti ir nukirsti rusų kalbos mokymą. Pokyčius reikia daryti palaipsniui, turime eiti tuo mažėjimo keliu. (...) Tie, kurie šeštoje klasėje jau pradėjo mokytis rusų kalbą, turi turėti galimybę tai tęsti“, – kalbėjo G.Jakštas.
ŠMSM skelbė, kad besirenkančių mokytis vokiečių ar prancūzų kalbą daugėja. Pernai rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą mokėsi 73 proc. mokinių, vokiečių – 17,8 proc., prancūzų – 7 proc. mokinių.
Pirmosios užsienio kalbos šalies mokyklose pradedama mokytis pradinėse klasėse, nuo 8–9 metų, o antrosios kalbos – 6-oje klasėje ir ji yra privaloma iki 10, arba II gimnazijos klasės. III–IV gimnazijos klasėje būtina mokytis bent vienos užsienio kalbos.
