Taip jis kalbėjo rugpjūtį paskelbtų JAV sankcijų įsigaliojimo išvakarėse. Lietuvos institucijos ir valstybės įmonės kurį laiką aiškinosi, ar sankcijos uždraudžia „Belaruskalij“ trąšų tranzitą Lietuvos geležinkeliais per Klaipėdos uostą.
„Kiekvienas tiekimo grandinėje dalyvaujantis juridinis subjektas turi apsispręsti, ar jis sudarinės sandorius, ar ne. Iš esmės sankcijų (...) įgyvendinimas priklauso nuo paties subjekto sprendimo“, – žurnalistams Seime antradienį sakė G.Landsbergis.
„Tiesioginio, teisinio įpareigojimo įgyvendinti iš Amerikos įvestas sankcijas nekyla“, – teigė jis.
Pasak jo, verslas, įskaitant tranzite dalyvaujančias valstybės valdomas įmones „Lietuvos geležinkelius“ ir Klaipėdos uostą, „nėra įpareigotas atsiskaityti su valstybe už sprendimų priėmimą“.
Vis dėlto ministras ne kartą pabrėžė, kad valstybė turi galimybę „savo kompetencijos ribose ieškoti išeičių, kaip išgirsti strateginių partnerių kvietimą solidarumui“.
„Reikia turėti galvoje ir valstybės politiką, kuri taip pat gali lemti tam tikrus pokyčius, sprendimų priėmimą kitose srityse“, – kalbėjo G.Landsbergis.
„Aš neneigiu, kad tai gali atsitikti“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Būtina išlaikyti solidarumą“
Pasak G.Landsbergio, amerikiečių sankcijos tiesiogiai draudžia sudaryti sandorius su „Belaruskalij“, jeigu juos sudaro JAV įmonės, šios šalies piliečiai arba jeigu sandoriai vykdomi JAV doleriais.
Trąšų tranzite dalyvaujantys asmenys ir įmonės neatitinka nė vieno iš šių kriterijų, todėl sankcijos nėra tiesiogiai taikomos Lietuvoje veikiantiems subjektams, teigė ministras.
„Teisininkai tą įvertinimą gavo ir atliko ne taip seniai. Informacija buvo prieštaringa, tiesą sakant, dar iki dabar ji yra prieštaringa ir bus aiškinamasi toliau, kaip pagelbėti mūsų strateginiams partneriams, kad tos sankcijos būtų įgyvendintos“, – sakė ministras.
Jis tvirtino, jog tarsis su ES užsienio reikalų ministrais, kad bendrija „sinchronizuotų sankcijų politiką su JAV“.
„Tai automatiškai atsakytų į klausimus“, – sakė G.Landsbergis.
Paklaustas, ar pats pritaria baltarusiškų trąšų tranzito nutraukimui, jis atsakė: „Strateginių partnerių kvietimą mes turėtume išgirsti, tik jis (sprendimas) turi būti įgyvendintas pagal teisės normas“.
JAV specialioji pasiuntinė Baltarusijos klausimais Julie Fisher interviu naujienų portalui „15min“ sakė, kad poveikį Baltarusijai turėtų bendras Vakarų šalių veikimas.
„Tokia yra mūsų nuosekli žinia, tokia yra mūsų žinia Briuseliui ir tokia yra mūsų žinia atskirų šalių narių sostinėms: pokyčius sprendimų priėmimo procesuose Minske nulems mūsų bendras veikimas, lemsiantis, kad daryti verslą A.Lukašenkai ir su juo kainuos brangiau“, – portalui sakė diplomatė.
Detaliai tranzito per Lietuvą diplomatė nekomentavo, bet pabrėžė, kad už sankcijų taikymą yra atsakingas JAV Iždo departamentas, o jo pozicija yra pasidalyta su sąjungininkais.
„Mes – JAV su ES ir atskiromis valstybėmis narėmis – dirbame kartu, kad pasiųstume tokią pat bendrą žinutę. Būtina išlaikyti solidarumą“, – sakė J.Fisher.
„Belaruskalij“ per Lietuvą tranzitu veža apie 11 mln. tonų trąšų.
