„Iki balandžio 15 d. turi būti baigtas terminalo jūrinės dalies projektavimas, taip pat pradėti šalia esančio geležinkelio viaduko statybos darbai“, – sako Eligijus Masiulis.
Jis taip pat tikisi paspartinti privačios nuosavybės perėmimo visuomenės poreikiams procesą, nes neišsprendus šių klausimų negali būti rengiamas teritorijos detalus planas ir vykdomi terminalo projektavimo darbai, teigiama „Achemos grupės“ pranešime spaudai.
„Iki balandžio 15 d. turi būti baigtas terminalo jūrinės dalies projektavimas, taip pat pradėti šalia esančio geležinkelio viaduko statybos darbai“, – sako Eligijus Masiulis.
„Kai tik bus patvirtintas teritorijos detalus planas, mes esame pasirengę pradėti terminalo projektavimo ir statybos darbus“, – sako Benediktas Petrauskas, UAB „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“, kurio kontrolinį akcijų paketą valdo Koncernas „Achemos grupė“, generalinis direktorius.
Jis mano, kad būdamas klaipėdiečiu Eligijus Masiulis detaliau žino uosto ir miesto problemas bei imasi ryžtingai jas spręsti.
Tikimasi, kad jau trečiasis ministras, vadovaujantis terminalo statyboms, paspartins vykstančius procesus. Pagal pirminius planus terminalas turėjo pradėti veikti dar šiemet, tačiau dabar statybų pabaigos termino nesiryžta prognozuoti niekas.
„Sulėtėjusi ekonomika atiliepė ir keleivių bei krovinių srautų pervežimui jūra, todėl nepastatę terminalo šiemet daug nepraradome, tačiau turime būti pasirengę priimti laivus po metų ar dviejų, kai ekonomika atsigaus“, – sako B.Petrauskas.
Anot jo, terminalas patenka į devintąjį Europos transporto koridorių, jo statybą remia ES. Apie statomą terminalą žino visos didžiosios Europos laivybos kompanijos, kurios į tai atsižvelgia kurdamos ateities planus.
„Naujų keleivių linijų atidarymas, tai kaip naujų lėktuvo reisų atsiradimas – nauji turistai ir naujos pajamos valstybei, tik laivais gali atplaukti kelis kartus daugiau žmonių“, – lygina B.Petrauskas
Keleivių ir krovinių terminalas – vienas stambiausių ir svarbiausių projektų Klaipėdos uoste. Jo statyba ir reikiamos infrastruktūros sukūrimas pareikalaus apie 0,5 mlrd. litų valstybės ir privačių investicijų.