Siūloma supaprastinti darbuotojų atleidimo tvarką, tačiau užtikrinti tai, ko dabar daugelis darbuotojų negauna – 2 mėnesių išeitines išmokas ir gerokai didesnes (iki 75 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio) nedarbo socialinio draudimo išmokas dar ilgesnį laikotarpį (iki 9 mėnesių) nei mokamos dabar.
Siūloma pirmuosius tris nedarbo mėnesius mokėti didesnes, ankstesnes darbuotojų pajamas labiau atitinkančias nedarbo socialinio draudimo išmokas. Maksimali nedarbo draudimo išmoka galės siekti iki 75 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (šiuo metu tai būtų 507,3 Eur), kai šiandien nedarbo draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 70 procentų paskutinių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio, t.y. 301,70 Eur.
Jei darbuotojui per pirmus tris mėnesius nepavyks susirasti darbo, jis ir toliau gaus nedarbo socialinio draudimo išmoką, tiesa, jau kiek mažesnę nei pirmus tris mėnesius. Iš viso išmoką jis galės gauti net 9 mėnesius. Šiuo metu, jei nedarbo socialinio draudimo stažas mažesnis negu 25 metai, nedarbo socialinio draudimo išmoka mokama 6 mėnesius, jei jis yra nuo 25 iki 30 metų – 7 mėnesius, jei nuo 30 iki 35 metų – 8 mėnesius, jei 35 metai ir daugiau – 9 mėnesius).
Siekiant padėti žmonėms įsidarbinti bus taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės atskiroms bedarbių grupėms prioritetine atrankos tvarka, atsižvelgiant į bedarbio amžių, nedarbo trukmę, kvalifikaciją.
Siekiant padėti žmonėms įsidarbinti bus taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės atskiroms bedarbių grupėms prioritetine atrankos tvarka, atsižvelgiant į bedarbio amžių, nedarbo trukmę, kvalifikaciją. Individualių ir efektyviausių priemonių tam tikrai grupei taikymas padės į darbo rinką greičiau integruoti vyresnio amžiaus, nekvalifikuotus ir ilgalaikius bedarbius.
Pagal patvirtintus teisės aktus minimalus darbo užmokestis (MMA) galės būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą. Tai suteiktų daugiau skaidrumo MMA nustatymo procesui ir užtikrintų jo nuoseklų periodiškumą.
Minimalus darbo užmokestis (MMA) galės būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą.
Siūloma nustatyti aiškią MMA nustatymo tvarką: ekspertų komisija pagal metodiką įvertina, sulaukia rekomendacijų iš Trišalės tarybos ir savo išvadą Vyriausybei kasmet iki rugsėjo 15 d.
Nuspręsta nustatyti automatinį pensijų indeksavimą; pensijų rodiklius (bazinė pensija, apskaitos vieneto vertė) kasmet automatiškai indeksuoti apskaičiuotą indeksavimo koeficientą, kurio dydis priklausytų nuo darbo užmokesčio fondo augimo per kelerius metus.
Darbuotojai matys, kaip jų mokamos įmokos kaupia jiems pensiją.
Siūloma keisti pensijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką - ji taps atviresnė ir palankesnė būsimiesiems pensininkams. Vietoj dabar galiojančio suvidurkinto asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento siūloma įvesti apskaitos vienetų sistemą. Darbuotojai matys, kaip jų mokamos įmokos kaupia jiems pensiją. Kuo daugiau sumoki, tuo didesnės pensijos gali tikėtis ateityje.
Taip pat siūloma įvesti „lubas“ socialinio draudimo įmokoms. Siūloma nustatyti, kad draudžiamų asmenų socialinio draudimo bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negalės būti didesnė negu 60 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio. Siekiant paskatinti darbo užmokesčio augimą teisės aktų projektuose, siūloma per 12 metų po 1 procentinį punktą mažinti pensijų socialinio draudimo tarifą.
Taip pat išlaikomos garantijos nėščioms moterims ir asmenims auginantiems vaikus (draudimas atleisti iki vaikui sueina 3 m.), o terminuotos darbo sutarties nutraukimas galimas, kai vaikui sueina 4 mėnesiai po gimimo.
Taip pat trumpiau dirbančios moterys arba per pastaruosius penkerius metus su didesniais pertrūkiais dirbusios moterys galės gauti motinystės išmokas. Siūloma įteisinti lankstesnius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo reikalavimus asmenims, kai motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoka mokama ir tiems asmenims, kurie šį stažą turi per ilgesnį laikotarpį (60 mėnesių). Be to, besimokantis jaunimas valstybės lėšomis būtų draudžiamas motinystės, tėvystės ir motinystės pašalpoms gauti.
Darbuotojas turės daugiau galimybių derinti šeimą ir darbą.
Pritarta ir naujai siūlomai darbo sutarčių įvairovei, taip pat pasiūlytam lankstesnio darbo laiko reguliavimui. Darbuotojas turės daugiau galimybių derinti šeimą ir darbą. Teisės aktuose siūloma nustatyti laisvesnį darbo laiko reguliavimą, o tai, pavyzdžiui, reiškia, kad darbuotojas galės paprašyti darbdavio dirbti keturias dienas po 10 val. ir tada penktąją dieną leisti su šeima arba pirmas keturias dienas dirbti konkrečioje darbo vietoje, o penktą – iš namų.
Darbuotojai galės už ne daugiau kaip penkias darbo dienas mokymosi atostogų gauti visą priklausantį darbo užmokestį.
Be to, nuo šiol darbuotojams bus suteikiama galimybė nuolatos keltis savo kvalifikaciją, tobulinti darbinius įgūdžius. Jie galės gauti apmokamų mokymosi atostogų. Šiuo metu Darbo kodeksas tokios pareigos darbdaviui nenumato, o dabar darbuotojai galės už ne daugiau kaip penkias darbo dienas mokymosi atostogų gauti visą priklausantį darbo užmokestį, o už ne daugiau kaip dvidešimt – pusę, tokiu būdu tik dar labiau užtikrinant darbuotojų apsaugą.
„Tai teisės aktai, padėsiantys kurti naujas kokybiškas darbo vietas, pagerinsiantys būsimųjų pensininkų, bedarbių padėtį ir investicijų klausimus“, - pažymėjo ministrė.
Vyriausybei pritarus, teisės aktų svarstymas kelsis į Seimą, kur tiek socialiniai partneriai, tiek Trišalė taryba turės teisę dalyvauti viešuose svarstymuose, klausimuose, teikti savo siūlymus ir išvadas.
