Ji kartu su kitais politikais pristatė naujus migracijos ribojimus.
„Augantis srautas kelia grėsmę, nes darosi akivaizdu, kad sunkiau užtikrinti kontrolę ir pačius integracijos procesus. Taip pat Valstybės saugumo departamentas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu išryškėjo nerimą kelianti tendencija, kai imigrantai tampa priedanga priešiškų valstybių žvalgybų tarnybų veikimui“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė Agnė Bilotaitė.
Jos teigimu, šiemet į Lietuvą atvyko dirbti 50 tūkst. užsieniečių. Tai daugiausia Baltarusijos, Uzbekistano, Ukrainos, Kirgizijos piliečiai. Taip pat daugėja užsieniečių, atvykstančių iš Tadžikistano, Kazachstano ir Azerbaidžano.
„Šiemet priimta 16 tūkst. sprendimų uždrausti atvykti užsienio piliečiams į Lietuvą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui“, – pranešė vidaus reikalų ministrė.
Anot jos, dėl tos pačios priežasties 411 Baltarusijos piliečių panaikinti leidimai gyventi Lietuvoje, 562 atsisakyta išduoti laikinus leidimus gyventi.
A.Bilotaitės teigimu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui šiemet neįleido 527 Rusijos piliečių ir 600 Baltarusijos piliečių.
„Tai rodo, kad mūsų anksčiau priimti sprendimai, ribojančios priemonės tikrai duoda rezultatų“, – sakė ministrė.
Ji atkreipė dėmesį, kad pirmą kartą iš viso Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius perkopė 200 tūkst., iš jų 62 tūkst. yra Baltarusijos piliečiai. Vien šiemet jų padaugėjo 14 tūkstančių.
Uždarys vizų išdavimo centrus
Pasak A.Bilotaitės, dabartiniai teisės aktai leidžia darbdaviams piktnaudžiauti užsieniečių įdarbinimu.
„Stebima, kad kuriasi daug naujų įmonių, kurios neįdarbina, bet, sakyčiau, pernuomoja užsieniečius kitoms įmonėms“, – tvirtino vidaus reikalų ministrė.
Ji pranešė inicijuosianti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri parengtų naują laikmečio grėsmes atitinkančią migracijos politikos strategiją.
Be to, nuo Naujųjų metų planuojama kai kuriose šalyse atsisakyti išorės paslaugų tiekėjų centrų, tai yra vietų, kur užsieniečiai gali teikti prašymus dėl nacionalinių vizų ir leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo. Šiuo metu jų yra 34.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad sprendžiant, kuriose valstybėse uždaryti šiuos centrus, bus vertinami ne tik darbo rinkos poreikiai, bet ir grėsmė nacionaliniam saugumui, kultūrinis artumas.
„Nori nenori politkorektiškumą reikia truputėlį stumti į šoną ir realiai kalbėti apie tas šalis, iš kur atvykstanti darbo jėga būtų ne tik darbo jėga, bet ir besintegruojanti bendruomenė į mūsų valstybės gyvenimą“, – teigė parlamentaras.
NSGK vadovas siūlo, kad prieš užsienyje steigiant išorės paslaugų teikėjo padalinius būtų klausiama Valstybės saugumo departamento pozicijos.
Pasak vidaus reikalų ministrės, ministerija siūlys griežtinti užsieniečių įdarbinimą, jų darbdavių veiklos ir pačių užsieniečių buvimo Lietuvoje kontrolę, apmokestinti tarpininkavimo raštus įmonėms, kurios kviečia užsieniečius dirbti.
Reikalaus mokytis kalbos
Seimo nariai L.Kasčiūnas ir Paulius Saudargas parengė įstatymo pataisas, numatančias, kad penkerius metus Lietuvoje pragyvenusiam užsieniečiui ir norinčiam pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, toks dokumentas būtų išduodamas, tik jeigu asmuo pateiktų valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Parlamentarų teigimu, praktika rodo, kad asmenys linkę neterminuotai tęsti leidimą laikinai gyventi, todėl jiems netaikomi valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų patikrinimo reikalavimai, kurie atsiranda kreipiantis dėl leidimo nuolat gyventi. Anot jų, tai kelia riziką formuotis užsieniečių diasporoms.
„Yra bandymas apeiti integracijos mechanizmą. (...) Labai aiškus kelias būtent tam, kad nesiformuotų uždaros diasporos, kurios čia kurtų paralelines visuomenes, bendruomenes, kurios integruotųsi į valstybės gyvenimą per valstybinės kalbos mokėjimą“, – aiškino NSGK pirmininkas.
Seimo nariai taip pat siūlys priimti pataisą, kad sustabdžius leidimą gyventi Lietuvoje ar jį atėmus, užsienietis privalės iškart išvykti iš šalies.
P. Saudargo teigimu, jei toks asmuo skųstųsi teismams, jų sprendimų jis laukti Lietuvoje jau nebegalėtų.
Taip pat siūloma sugriežtinti darbdavio atsakomybę įdarbinant užsieniečius. Pataisomis norima nustatyti, kad darbo pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas arba atsisakoma išduoti naują, jeigu pas darbdavį ilgiau negu 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors vienam įdarbintam užsieniečiui.
Be to, siūloma nustatyti, kad į Lietuvą atvykęs užsienietis pakeisti darbdavį galėtų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo leidimo laikinai gyventi gavimo dienos.
Pagal dabartinį reglamentavimą darbdaviai įsipareigoja įdarbinti užsienietį šešiems mėnesiams, tačiau praktika rodo, kad jau po mėnesio ar kelių užsieniečiai prašo Migracijos departamento leisti pakeisti darbdavį, teigia pataisų autoriai.
Seimo nariai taip pat siūlo riboti laikinų leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo skaičių lietuvių kilmės asmenims arba užsieniečiams, turintiems teisę atkurti Lietuvos pilietybę. Pagal projektą, jiems laikinas leidimas būtų išduodamas vieną kartą.
Tokie asmenys, Lietuvoje pragyvenę penkerius metus, turėtų pramokti lietuvių kalbos, išlaikyti Konstitucijos pagrindų įstatymą egzaminą ir galėtų gauti nuolatinį leidimą gyventi šalyje.
Grįš prie ribojimų baltarusiams
NSGK vadovas taip pat patvirtino, kad bus svarstoma grįžti prie ribojimų Baltarusijos piliečiams sugriežtinimo.
„Grįžtame prie Baltarusijos ribojimo priemonių. Kitą savaitę pas ministrę rinksimės ir tarsimės dėl konkrečių formuluočių, dėl galimų ribojimo priemonių išplėtimo Baltarusijos piliečiams“, – žurnalistams sakė L.Kasčiūnas.
Vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė teigė, kad ministerija niekada neatsisakė pozicijos, jog baltarusiams turi būti taikomi analogiški ribojimai kaip rusams, bet parlamentui tokį siūlymą atmetus dabar prie jo galima grįžti, nes pasikeitė kontekstas.
„Mes nuosekliai kaip ministerija pasisakėme dėl šitų priemonių ir mes savo pozicijos nebuvome pakeitę, tos diskusijos tęsiasi“, – sakė ministrė.
„Ypač po to, kai Valstybės saugumo departamentas viešai išsakė savo argumentus visuomenei, įvardydamas realias grėsmes, manau, kad reikia grįžti prie šių diskusijų ir kalbėtis su Seimo nariais, nes yra naujas kontekstas ir naujos aplinkybės, kuriuos reikia įvertinti“, – pridūrė ji.
Seimas yra priėmęs įstatymą dėl ribojamų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pastariesiems ribojimų įvesta mažiau.
Rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, tačiau Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi šalyje.
Prezidentas Gitanas Nausėda laikėsi pozicijos, kad Baltarusijos piliečiams turėtų būti taikomos tokios pačios sankcijos kaip rusams, tačiau Seimas atmetė tokį jo veto dėl laisvesnių sąlygų baltarusiams.
Auga antrinė migracija
Kalbėdama apie neteisėtą migraciją A.Bilotaitė teigė, kad ji suvaldyta ir atremta, tačiau privalu išlikti budriems.
Jos duomenimis, šiemet priimta daugiau nei 500 prieglobsčio prašymų, pusė jų – iš Baltarusijos piliečių.
„Matome, kad auga ir antrinė migracija. Šiemet sulaikyta virš 1 tūkst. migrantų, atvykusių iš Latvijos pusės“, – teigė ministrė.
Šiemet Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti 2505 neteisėtiems migrantams.
Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista daugiau kaip 21,8 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.
Migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, dėl jo Vakarai kaltina Minsko režimą.
Tuomet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.
