„Šitas sprendimas nėra paprastas ir lengvas, bet šiuo atveju, kai instrumentalizuota migracija yra naudojama kaip ginklas, mes turime gintis“, – trečiadienį žurnalistams sakė A.Bilotaitė.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) šiuo metu yra parengusi nutarimo projektą, kuriuo būtų įgyvendinamas trečiadienį įsigaliojęs įstatymas, leidžiantis apgręžti neteisėtai į Lietuvą bandančius patekti migrantus.
Pagal įstatymą, tokį leidimą Vyriausybė gali suteikti gavusi Nacionalinio saugumo komisijos rekomendaciją. Komisijoje priklauso dauguma Ministrų kabineto narių.
Siekiant subalansuoti nacionalinio saugumo interesus ir migrantų teises, įstatyme taip pat buvo numatyta, kad apgręžimas netaikomas, „jeigu nustatoma, kad užsienietis traukiasi nuo Vyriausybės sprendime nurodytų ginkluotų konfliktų, taip pat nuo persekiojimo, kaip jis apibrėžiamas Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso, arba siekia patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais“.
Tačiau VRM teigia, kad sudaryti ginkluotų konfliktų sąrašo „nėra objektyvių prielaidų“, nes taip būtų sukurtas „traukos veiksnys“ instrumentalizuotai migracijai.
Anot ministrės, sudarant tokį sąrašą ir pritaikant išimtis, Lietuva gali tapti silpnąja grandimi tarp regiono valstybių, susiduriančių su šia problema.
„Šita problema instrumentalizuotos migracijos yra ne tik mūsų vienai šaliai iššūkis, bet ir mūsų kaimynėms, todėl mes turime laikytis aiškaus vieningo režimo – jeigu bus kažkur išimtys, bus aiški žinia, kad čia yra patogu ir yra galimybės“, – pridūrė ministrė.
A.Bilotaitė taip pat priminė apie įstatyme įtvirtintą prievolę kiekvieną atvejį įvertinti individualiai.
Individualaus vertinimo pareigą akcentavo ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska. Anot jos, ši pareiga niekur nedingsta, todėl nepriklausomai nuo to, ar ginkluotų konfliktų sąrašas yra, ar jo nėra, pareigūnai tą daryti privalės.
„Įstatymas numato galimybę sudaryti tokį sąrašą, kada ir kaip pasinaudotų Vyriausybė ir kokios yra prielaidos, kaip įgyvendinti tą individualų įvertinimą, galėtų įvertinti Vidaus reikalų ministerija“, – sakė ministrė.
Apgręžimo įstatymą ir siekį atsisakyti išimties kritikuoja žmogaus teisių gynėjai.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sakė, kad siekis subalansuoti nacionalinio saugumo interesus ir žmogaus teises buvo „akių dūmimas“.
Jis pabrėžė, kad iš esmės „joks individualus vertinimas apgręžimo praktikos kontekste nebuvo, nėra ir nebus vykdomas“.
Neteisėtai iš Baltarusijos į Lietuvą bandantys atvykti migrantai apgręžiami jau beveik dvejus metus.
Šalies pareigūnai migrantų srautus vadina hibridine Minsko ataka, o pasieniečiai tikina, kad prie to aktyviais veiksmais prisideda ir Baltarusijos pareigūnai.
