„Manau, kad mes turime dirbti ta linkme. Turime įrodyti, argumentuoti, kodėl tai yra svarbu. Nepaisant to, kol sprendimų nėra, mes jau esame padarę savo sprendimus ir tikrai fizinis barjeras bus, jis yra statomas, darbai vyksta“, – BNS pirmadienį sakė ministrė.
„Pati mačiau savo akimis, kaip atrodo tiek pati siena (tvora-BNS), tiek koncertina. Tai rodo, kad per metus mes turėsime šį barjerą“, – pridūrė ji.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen praėjusią savaitę Europos šalių lyderiams pareiškė, kad Briuselis neskirs lėšų migrantams sulaikyti skirtiems užtvarams prie bloko sienų, taip pat ir pasienyje su Baltarusija, statyti.
Ji pareiškė, kad laikomasi nusistovėjusios nuostatos, „kad nebus finansuojama aštri viela ir sienos“ pasienyje.
Vis dėlto, EK pirmininkė pripažino, kad išaugusi migracija per rytines Europos Sąjungos šalių sienas yra hibridinė ataka, vykdoma Baltarusijos vyriausybės.
A.Bilotaitė teigė, kad su Briuseliu „yra sutarimas“ dėl pokyčių migracijos politikoje, tačiau būtina siekti, kad būtų finansuojamos ir fizinio barjero statybos.
„Jeigu žvelgtume į visą poziciją, tai buvo aiškiai pabrėžta, kad suvokiama ir pripažįstama, kad tai yra hibridinė ataka, kad tai nėra tik neteisėta migracija. Sutarimas, kad būtini pokyčiai migracijos politikoje ir visoje teisinėje sistemoje, yra“, – teigė vidaus reikalų ministrė.
„Žinoma, mes išgirdome poziciją, kad yra abejojama dėl fizinio barjero, bet turime pabrėžti, kad Lietuva yra priėmusi sprendimą ir jau stato fizinį barjerą, ir tą darys. Manau, kad mes toliau nuosekliai dirbsime, kad fizinis barjeras būtų įtvirtintas kaip viena iš tokių svarbių priemonių ir sieksime, kad būtų ir finansuojamas“, – pridūrė ji.
Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Nuo rugpjūčio 2-osios, kai imta taikyti apgręžimo taktika, neįleistas kiek didesnis skaičius užsieniečių.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.
