„Šiuo metu mes turime maždaug apie 6 tūkst. vaikų iki 18 metų Lietuvoje, tas skaičius nuolatos keičiasi, turime apie 1,5 tūkst. jau registruotų mokyklose, irgi skaičiai keičiasi“, – per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį trečiadienį sakė ministrė.
Pasak J.Šiugždinienės, ukrainiečių vaikai gali rinktis mokslą lietuviškose arba tautinių mažumų mokyklose, tačiau pastarosiose gali pritrūkti vietų.
„Vaikai yra registruojami savivaldybių švietimo skyriuose, jie turi koordinacinius asmenis, savivaldybė nukreipia į tam tikrą ugdymo įstaigą, lietuvių arba tautinių mažumų mokyklą, priklausomai nuo vaiko ir jo šeimos pageidavimo. Ateityje augant mokinių skaičiui, ko gero, išpildyti pageidavimus gali būti sudėtinga, jau Kaune (rusakalbė) A.Puškino gimnazija yra pilnai užsipildžiusi“, – sakė J.Šiugždinienė.
Ministrė taip pat pranešė, kad dviem metams planuojama leisti mokytojams iš Ukrainos dirbti Lietuvos mokyklose nereikalaujant lietuvių kalbos.
„Šiandien Vyriausybėje svarstysime nutarimo pakeitimą, kad šioje sudėtingoje karo situacijoje būtų galimybė ukrainiečių mokytojams galimybė įsidarbinti dirbti mokytojais be lietuvių kalbos mokėjimo dviem metams. Šiuo metu mes (ukrainiečius) mokytojus galime įdarbinti tik mokytojų padėjėjais“, – sakė ministrė.
Taip pat planuojama mokyklose, kuriose mokoma ir lietuvių, ir tautinių mažumų kalbomis, pradėti mokyti ukrainiečių kalbos. „Mes siekiame, kad mokyklose, kurios yra ir lietuvių, ir tautinių mažumų kalba, būtų siekiama pradėti dėstyti ukrainiečių kalba, antroji kalba, turime užsiregistravusių mokytojų“, – teigė J.Šiugždinienė.
Ministrė taip pat teigė, jog svarstoma sudaryti kelias galimybes ukrainiečių abiturientams Lietuvoje išlaikyti baigiamuosius egzaminus.
„Mes svarstome tris variantus, vienas, jog mūsų lietuvių egzaminai būtų išversti į ukrainiečių kalbą ir vaikai laikytų mūsų egzaminus, suprantam, tai nėra lengva, bet suprantam ir tai, kad jie nori baigti mokyklą“, – kalbėjo J.Šiugždinienė.
„Kitas variantas, kad jie laikytų ambasadose ukrainiečių egzaminus, sudaryti jiems galimybes čia išlaikyti egzaminus. Trečias variantas, jei jie nuspręs ilgesniam laikui likti Lietuvoje, mes sudarytume galimybes mokytis lietuvių kalbos, kartoti kursą ir tuomet laikyti egzaminą“, – pasakojo ministrė.
Kitas variantas, kad jie laikytų ambasadose ukrainiečių egzaminus, sudaryti jiems galimybes čia išlaikyti egzaminus.
Pasak ministerijos vadovės, tai būtų „trys opcijos, kurios padengs visą spektrą ukrainiečių vaikų pageidavimų, kad jie neprarastų metų ir galėtų studijuoti“.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šalį paliko daugiau kaip 3 mln. pabėgėlių.
Lietuvos institucijos informuoja, kad į šalį nuo karo pradžios atvyko apie 14 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.
