„Ketvirtadienį yra svarstomas Profesionalaus meno įstatymas, naujos pataisos Seime. Manyčiau, kad reikėtų palaukti svarbių dokumentų įsigaliojimo pradžios ar bent jau jų svarstymo pabaigos, žinoti rezultatus, tada jau priimsime sprendimą dėl vienokių ar kitokių žingsnių“, – Vyriausybėje žurnalistams sakė ministrė.
Trečiadienį L.Ruokytė-Jonsson pasirašė įsakymą, kuriuo naikinami pernai rugsėjį vykusio konkurso į LNOBT generalinio direktoriaus pareigas rezultatai. Šį konkursą buvo laimėjęs ilgametis teatro vadovas Gintautas Kėvišas. Konkursas skelbtas dabartinei G.Kėvšo kadencijai dar nesibaigus – likus metams iki jos pabaigos šių metų liepą. Konkurso vertinimo komisijai vadovavo tuometinis kultūros ministras „darbietis“ Šarūnas Birutis.
„Tai – ne atleidimas, o tiesiog buvusio paankstinto konkurso rezultatų panaikinimas“, – pridūrė L.Ruokytė-Jonsson.
„Tai – ne atleidimas, o tiesiog buvusio paankstinto konkurso rezultatų panaikinimas“, – pridūrė L.Ruokytė-Jonsson.
Vyriausybė prieš dvi savaites pakeitė tvarką, nustatydama, kad tokie konkursai gali vykti ne anksčiau nei prieš 4 ir ne vėliau nei prieš 2 mėnesius. Ministrė sako, kad šis terminas yra „proto ribose“ ir ilgainiui gali būti ilginamas iki pusmečio ar net metų.
Ji patvirtino, kad ministerijos tyrimo metu buvo nustatyta daug pažeidimų konkurse: išvadose teigiama, kad komisija neužtikrino atrankos komisijos narių nešališkumo, trūko konkurso rezultatų protokolo, o konkursas rengtas metais anksčiau, nei turėjo būti ir tai „ prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams“. Ji patvirtino, kad keli atrankos komisijos nariai „buvo susiję darbiniais santykiais“ kitoje organizacijoje – viešojoje įstaigoje „Vilniaus festivaliai“.
„Viską sudėjus į vieną vietą, jų pasirodė daug ir teko priimti tą sunkų sprendimą“, – sakė ministrė.
Ministrė sako, kad G.Kėvišas turi visas teises sprendimą skųsti.
L.Ruokytė neabejojo, kad naujas LNOBT vadovas bus rastas nesunkiai ir neatmeta, kad gali būti ieškoma specialistų ne tik Lietuvoje.
„Lietuvoje gyvena 2 mln. su viršumi žmonių, tai manau, kad atsiras. Jei neatsiras – yra užsienis. Yra galimybės skelbti tarptautinį konkursą. Visaip yra, kaip žinome, gyvename ES, daugelyje šalių netgi specialiai nacionalinėms institucijoms vadovauti šalys organizuoja tarptautinį konkursą, kad ateitų aukščiausios kvalifikacijos specialistai“.
L.Ruokytė-Jonsson pripažino, kad ministerijos tyrimas atskleidė ir daugiau duomenų, todėl tyrimas bus tęsiamas ir bus svarstoma, „kokios institucijos gali padėti tirti Gintauto Kėvišo veiklą“.
Buvęs kultūros ministras „darbietis“ Šarūnas Birutis naują LNOBT vadovo konkursą paskelbė iki dabartinės G.Kėvišo kadencijos pabaigos – šių metų liepos 15-osios – likus metams. Laimėjęs šį konkursą pernai rugsėjį G.Kėvišas užsitikrino galimybę teatrui vadovauti dar vieną kadenciją.
Viešųjų pirkimų tarnyba ir Specialiųjų tyrimų tarnyba kritikavo G.Kėvišą dėl situacijos, kai pernai LNOBT už 390 tūkst. eurų pasirašė trijų koncertų rengimo sutartis su Kipre registruota G.Kėvišo sūnaus įmone „Riverside music LTD“. Sutartį pasirašė ne teatro direktorius G.Kėvišas, bet jo pavaduotojas, tačiau G. Kėvišo nusišalinimą ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba vadina nepakankamu, kad būtų išvengta korupcijos rizikos. Sūnaus įmonės organizuotiems koncertams pats G.Kėvišas yra prašęs sostinės savivaldybės paramos ir ją vienam koncertui teatras gavo. Dėl to tyrimą atlieka Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
G.Kėvišas akcentuoja, kad teatras buvo priverstas pirkti koncertus iš sūnaus vadovaujamos įmonės „Riverside Music Ltd“, nes būtent ši įmonė turėjo išskirtines teises Londono simfoninio orkestro, operos primadonos Angelos Gheorghiu ir Karališkojo filharmonijos orkestro koncertams Baltijos kraštuose ir Vidurio Europoje surengti.
Jis pabrėžia deklaravęs viešųjų ir privačių interesų konfliktą, atlikęs visus veiksmus, kurių reikalauja galiojantys įstatymai ir tarnybinės etikos klausimus prižiūrinti institucija.
Generalinė prokuratūra šiuo metu tęsia tyrimą dėl teatro investicijų skaidrumo, įtarimai niekam nepareikšti.
