„Karą prieš Ukrainą tęsianti Rusiją yra nusiteikusi ilgalaikei agresyviai konfrontacijai su visu demokratiniu pasauliu, tai įpareigoja mus rūpintis ES atsparumu įvairioms, taip pat ir hibridinėms grėsmėms, stiprinti ryšį su transatlantiniais partneriais, tiesti glaudesnio bendradarbiavimo tiltus su vertybiškai artimomis Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis“, – sakė Ministrė Pirmininkė.
Pagalba Ukrainai – tiek neatidėliotiniems šalies gynybos poreikiams, tiek ilguoju laikotarpiu, įskaitant ir paramą šalies atstatymui, turėtų išlikti prioritetiniu ir vieningai įgyvendinamu uždaviniu, pažymėjo premjerė I.Šimonytė.
Pasak Vyriausybės vadovės, ES sankcijų Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai potencialas, o kartu ir galimybė apriboti Rusijos galimybes tęsti karą, dar nėra išnaudotas, taip pat svarbu naikinti esamas sankcijų išimtis ir nekurti naujų.
Narystės ES siekianti Ukraina įgyvendina reformas nepaisant karo ir jos eurointegracijos proceso pažanga nusipelno deramo įvertinimo ir, esant poreikiui, pagalbos, sakė I.Šimonytė. Kaip rodo istorija, ES plėtra – tai ir demokratijos bei stabilumo plėtra Europoje, pridūrė Ministrė Pirmininkė, todėl šiame kontekste turime nepamiršti ir europinę kryptį taip pat pasirinkusios Moldovos.
Susitikime aptartas siekiamos kuo spartesnės Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais klausimas, ES šalių ambasadoriai pasveikino Lietuvą su prieš mėnesį sėkmingai įvykdytu Lietuvos elektros sistemos veikimo izoliuotu režimu testu.
Vyriausybės vadovė padėkojo pastarąjį pusmetį ES Tarybai pirmininkavusiai Švedijai, pažymėdama pasiekimus įtemptu ir atsakingu Europai laikotarpiu: paramą Ukrainai, pasiektą sutarimą dėl 10-ojo sankcijų paketo Rusijai ir inicijuotas derybas dėl tolimesnės sankcijų plėtros, ES konkurencingumo, atsparumo stiprinimo darbus, rezultatyvų dėmesį energetikos ir migracijos klausimams.
