„Lietuva visuomet palaikė Sakartvelo žmones ir jų aiškiai pasirinktą europinę bei euroatlantinę kryptį. Esame pasirengę tęsti ir, esant poreikiui, plėsti ekspertinę pagalbą įgyvendinant būtinas ir ilgalaikes reformas, kurios sustiprintų šalies demokratines institucijas ir taip prisidėtų prie šalies gerovės. Šis procesas reikalauja šalies institucijų susitelkimo ir kantrybės, tačiau Sakartvelo europinės ir euroatlantinės integracijos ateitis yra paties Sakartvelo rankose“, – sakė Vyriausybės vadovė. Lietuvos premjerė pabrėžė, kad stipri Sakartvelo pilietinė visuomenė vaidina svarbų vaidmenį siekiant šalies eurtointegracinių tikslų. Rusija, kurios karinę agresiją Sakartvelas yra patyręs tiesiogiai, todėl tvirta parama Ukrainai yra ypač svarbi, siekiant išvengti destabilizacijos rizikos ir kitiems regionams, tarp jų ir Pietų Kaukazui, pažymėjo I.Šimonytė.
Premjerė pabrėžė, kad kelyje į ES ir NATO svarbus ne tik ir ne tiek techninių rekomendacijų įgyvendinimas, kiek šalies atitikimas Kopenhagos kriterijams – teisės viršenybės, žmogaus teisių, žiniasklaidos laisvės užtikrinimas, aktyvi ir įgalinta veikti pilietinė visuomenė, laisvi ir konkurencingi rinkimai, pažanga kovos su korupcija ir deoligarchizacijos srityse.
Rusijos pralaimėjimai Ukrainoje, nepadėjus ukrainiečiams pasiekti pergalės ir tvarios taikos, nesumažins Rusijos agresyvumo ir pavojaus kaimyninėms šalims, kalbėta susitikime su Sakartvelo prezidente S.Zurabišvili.
Ekonominės sankcijos Rusijai ir sąjungininkei Baltarusijai yra veiksmingos ir agresorei skaudžios, tačiau būtina mažinti sankcijų apėjimo galimybes ir nepalikti „pilkųjų zonų“, todėl ypač svarbus šalių kaip Sakartvelas vaidmuo, pabrėžė ministrė pirmininkė.
Taip pat kalbėta apie Rusijos keliamas hibridines grėsmes bei bandymus skaldyti tiek Vakarų šalių vienybę, tiek ir atskirų šalių, įskaitant ir Sakartvelą, visuomenes.
Susitikime aptartos ir Sakartvelo bendradarbiavimo su NATO galimybės, artėjant aljanso viršūnių susitikimui Vilniuje šių metų liepą.
