Tai ministrė kalbėjo 15min aktualijų laidoje „15/15“.
– Nuo liepos Lietuvoje baigiasi karantinas, bet ne pinigų lietus verslininkams. Ar tai reiškia, kad bus galima rinktis – pavyzdžiui, nedirbti ir gauti prastovos subsidiją, arba grįžti į darbą ir gauti kompensaciją?
– Baigiantis karantino laikotarpiui ir keičiantis paramos priemonėms, raginame grįžti į darbą. Be to, pastebime, kad tai vyksta gana intensyviai. Įmonių, kurios naudojasi prastovų subsidija, labai smarkiai mažėja.
– Realybė kitokia. Kurortų verslininkai skundžiasi, kad nėra kam dirbti, nes visi nori prastovos dotacijų, o ne darbo. Ar tikrai tikslinga po karantino mokėti išmokas?
– Prastovų subsidija – tai parama darbo vietai. Tai reiškia, kad pats darbdavys gali nuspręsti, kada darbuotojas, kuris gauna subsidiją už prastovą, turėtų grįžti į darbo vietą. Verslininkai, kurie naudojasi prastovų subsidijos mechanizmu, bet kada gali susigrąžinti darbuotoją iš prastovos.
Manau, čia gali būti kita problema. Nedarbo lygis grįžta į prieškarantininį lygį, o sezoninių darbuotojų poreikis visada būdavo gana aukštas, ypač kurortinėse vietovėse. Ir šiuo atveju, matyt, nėra kito geresnio pasiūlymo, nei konkuruoti darbo užmokesčiu, t. y. būtent taip juos motyvuoti.
– Pasibaigus karantinui paramą gaus ir savarankiškai dirbantys. Kaip ir tada, kai buvo nuspręsta mokėti pandeminiu laikotarpiu, t. y. dydį susiejant su sumokėtu Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Tada ir pastebėta, kad dalis jų vengė mokėti mokesčius ir piktinosi, kad iš valdžios sulaukė tik minimalios pagalbos, vertos vos šimto eurų. Ar išmokta pamoka, kad reikia mokėti mokesčius?
– Tikiu, kad išmoksim. Taip pat ir žmonės, kurie gavo palyginus mažas išmokas. Metas pradėti galvoti apie senatvės pensijos amžių. Kai į biudžeta mokame mažas įmokas, tai ir senatvėje negalėsime savimi tinkamai pasirūpinti.
Kartu išmokome ir taiklumo pamokas, nes matėme, kad savarankiškai dirbančių asmenų paramą gavo ir tie, kurių pajamos nekrito 30 proc. Nors tai ir buvo viena iš sąlygų.
Žmonės, kurie renkasi dirbti individualiai, apie mokesčius valstybei turi pradėti galvoti, nes būtent nuo jų priklauso socialinės garantijos.
– Turite ambicijų reformuoti Užimtumo tarnybą, o karantinas ir greičiausiai dosnios išmokos bedarbių gretas išaugino kone dvigubai. Kas padėtų išspręsti šią problemą? Išmokų mažinimas ar atlyginimų didinimas?
– Jeigu būtų paprasta atsakyti į šį klausimą, tai atsakymas iš karto padėtų atrasti sprendimą. Tačiau šiandien turime 230 tūkst. žmonių, kurie registruoti Užimtumo tarnyboje. Lygiai taip pat turime labai nemažą skaičių laisvų darbo vietų, kurių darbdaviai negali užpildyti, nes arba neturi norinčio žmogaus dirbti, arba jis neturi tinkamos kompetencijos.
Užimtumo tarnyboje registruota daug žmonių, kurie neturi tikslo susirasti darbo. Dalis jų liko dėl išmokų dar nuo pirmojo karantino. Tai yra tokie asmenys, kurie dirba šešėlyje ir kurie siekia turėti nemokamą sveikatos draudimą.
Asmenų, turinčių norą susirasti darbą ir dirbti, Užimtumo tarnyboje yra gerokai mažiau, nei yra pateikta oficialioje statistikoje. Klausimas, ką toliau daryti? Visų pirma, diskutuoti apie privalomojo sveikatos draudimo sistemą asmenims, kurie negali dirbti ar pakankamai neuždirba. Apie tai diskutuojame su Finansų ir Sveikatos apsaugos ministerijomis.
Kita grupė – ilgalaikiai bedarbiai. Jų įsidarbinimo galimybės turi būti sprendžiamos savivaldybių ar seniūnijų vadybininkų pagalba.
Tai padėtų ir laikinai netekusiems darbo greičiau gauti tinkamą kvalifikaciją, padėsiančią grįžti į darbo rinką.
Nors ir yra žmonių, kuriems mokamos išmokos yra gyvybiškai būtinos, tačiau jos neturėtų būti skirstomos per Užimtumo tarnybą.
– Ar šie nauji pokyčiai išmokų sistemoje artina prie gerovės valstybės vizijos, kurią siekia įgyvendinti šalies vadovas?
– Mano svarbiausias tikslas, kad Lietuvoje neliktų nepastebėtų žmonių. Aš tikiu, kad visos priemonės, kurias mes šiandien darome, yra naudingos. Labai svarbu nepamiršti, kad Lietuvoje vis dar yra labai sunkiai gyvenančių asmenų, kurių skurdo rizikos lygis išties didelis. Negalima užmerkti akių prieš problema, kada nugyvenus garbingą gyvenimą, dar reikia galvoti, kaip nusipirkti maisto.
– Artimiausiu metu bus daugiau siūlymų gerovei užtikrinti. Kokios jos?
– Bus naujų priemonių, taip pat bus plėtojamos ir jau esamos. Didžioji dalis skurde ar arti skurdo ribos gyvenančių asmenų yra neįgalieji. Taip pat juos prižiūrintys asmenys. Nemažai pokyčių, skirtų būtent jiems, greitai inicijuosime.
Peržiūrėsime neįgalumo nustatymą, patį mechanizmą, t. y. kaip ir kokiu pagrindu jis nustatomas.
Asmenims negalia turės būti nustatoma tik tada, kada ji tikrai būtina. Ji nebegalės būti nustatoma tik dėl didesnės išmokos.
Šiandien negalia nustatoma tik medicininiais pagrindais, o mes turėtume kalbėti apie tai, kad tai tiesiog aplinkos klausimas. Sieksime vertybiškai perorientuoti, kad nebūtų tiesiog konstatuojama diagnozė. Taigi, svarbu nepasmerkiti žmogaus visam laikui. Sieksime tai pakeisti.
Numatyta, kad asmenys, kurie šiandien dirba socialinėse įmonėse, galėtų būti laisvai subsidijuojami atviroje darbo rinkoje, kad kuo mažiau jie būtų stigmatizuojami.
Jie turi tapti gyvenimo, bendruomenės, darbo rinkos ar švietimo sistemos dalimi.
