Keturmečio mirtis nuo tėvų rankos vasarį Seimo narius privertė skubiai susirinkti į neeilinę sesiją ir priimti „vaikų nemušimo“ įstatymą – uždrausti bet kokio pobūdžio smurtą prieš vaikus. Tą pačią vasario 14-ąją Seimui buvo pateiktos ir kitos įstatymų pataisos, numatančios reformas vaiko teisių apsaugos sistemoje.
Tuomet už jas vieningai balsavo 96 Seimo nariai, prieš nebuvo nė vieno, susilaikė tik „tvarkietis“ Petras Gražulis. Žiūrint į tokią vienybę balsuojant galėjo kilti klaidingas įsitikinimas, kad Seimui nekils jokių kliūčių pataisas priimti tada, kai ir buvo numatyta – pavasario sesijoje. Tačiau šios beliko vos pusantros savaitės, o pataisos iki šiol nepasiekė nė svarstymo stadijos.
Ne tik tai. Projekto nespėjo apsvarstyti ir komitetai.
Pagrindiniu komitetu svarstant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas ir lydinčiuosius teisės aktus Seimas yra paskyręs Socialinių reikalų komitetą.
Šio komiteto pirmininkas Algirdas Sysas neslepia, kad šio įstatymo taisymas – ne lengvesnė užduotis nei Darbo kodekso pakeitimai.
A.Sysas: neturime Vyriausybės išvados
Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas A.Sysas sako, kad komitetas jau surengė dvejus klausymus, kuriuose išgirdo labai daug pastabų projektui.
„Todėl ministerija kartu su autoriais daugiau nei mėnesį derino projektą. Po to jau turėjome naują variantą. Vėl darėme klausymus ir vėl gavome daug pastabų“, – sakė komiteto pirmininkas.
Dabar projektui paprašyta Vyriausybės išvadų. Jų laukiama trečiadienį.
Kaip traktuoti, kas yra laikoma vaiku? Ar nuo švento prasidėjimo, ar nuo gimimo? Yra sąvokose apibrėžiama, kas yra vaikas, ir dėl to reikės politiškai apsispręsti, – sakė A.Sysas.
Pasak A.Syso, daugiausia nesutarimų kyla dėl to, ar nereikėtų įstatyme numatyti ne tik vaikų teises, bet ir jų pareigas. Pavyzdžiui, pareigą rūpintis tėvais. Kita diskusijų kelianti tema – pranešimai apie galimą smurtą prieš vaikus. Daliai parlamentarų atrodo, kad taip skatinamas nepagrįstas skundimas.
„Vėl girdžiu gandus, kad ir dėl centralizacijos vėl iškyla klausimai, nors mes pasisakome už centralizaciją. Darbas komitete vyksta, tačiau, deja, Vyriausybė į savo darbotvarkę šį klausimą įsitraukė tik trečiadieniui. Pasiūlymų ir pastabų yra gauta daugiau nei Darbo kodeksui. Atsiliepė apie 20 visuomeninių organizacijų. Išvis turbūt bus kokie 700 puslapių“, – sakė A.Sysas.
Socialdemokrato teigimu, svarstant pataisas Seimui teks apsispręsti ne tik dėl detalių, bet ir dėl vertybinių nuostatų, nes kai kurie pasiūlymai yra politiniai.
„Gali kirstis su kitais įstatymais, kad ir dėl abortų. Kaip traktuoti, kas yra laikoma vaiku? Ar nuo švento prasidėjimo, ar nuo gimimo? Yra sąvokose apibrėžiama, kas yra vaikas, ir dėl to reikės politiškai apsispręsti. Jei mes nuo embriono pradedame, tai teks keisti ir kitus įstatymus“, – kalbėjo A.Sysas.
Pasak jo, visiems pasiūlymams apsvarstyti prireiks mažiausiai penkių posėdžių. O tai reiškia, kad pavasario sesijoje įstatymas liks nepriimtas ir reformos startą teks nukelti kitiems metams.
Ministerija laukia įstatymo
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesutinka, kad vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka stringa.
Dar birželio pradžioje ministras Linas Kukuraitis žiniasklaidai teigė, kad visuomenės požiūris į smurtą prieš vaikus jau ėmė keistis.
„Tai, kas nutiko po Mato mirties, yra labai daug. Tiek subjektyviai – mūsų kiekvieno galvose, širdyse, – tiek objektyviai – sisteminiuose pokyčiuose. Šis tragiškas įvykis tapo lūžiu, kada tiek politikų, tiek visuomenės suvokta, jog būtinos permainos. Pasiekėme istorinį sutarimą, kad vaikų mušti nevalia. Didiname pagalbą šeimai ir vaikui, taip stiprindami prevenciją, skatiname globą ir įvaikinimą. Brėžiame operatyvaus ir efektyvaus reagavimo bei pagalbos schemas, stipriname bendradarbiavimą, nes vaikų saugumas – vienas iš svarbiausių prioritetų“, – sakė ministras L.Kukuraitis.
Ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento Vaikų skyriaus vedėjos Dainoros Bernackienės teigimu, kai kurie ministro įsakymai jau paruošti. Telaukiama įstatymo priėmimo Seime, kad ministras galėtų juos pasirašyti.
Ministerija nurodo, kad jau yra parengti, bet, kol Seimas nepriėmė įstatymo, nepasirašyti ministro įsakymai dėl Grėsmių vaiko sveikatai ar gyvybei nustatymo ir jų lygių vertinimo tvarkos aprašo, Privalomo vaiko paėmimo iš šeimos tvarkos aprašo ir Vaiko ir šeimos poreikių nustatymo (naudojant rizikos veiksnių metodiką) tvarkos aprašo.
Taip pat ministerija tikina su Švietimo ir mokslo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija rengianti Koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) tvarkos aprašą.
Ministeriją džiugina ir padidėjęs nuo smurto nukentėjusių vaikų skaičius. Teigiama, kad jis leidžia manyti, kad vaiko teisių apsaugos skyriai ir kiti specialistai aktyviau ir sėkmingiau atpažįsta smurtą patyrusius vaikus ir imasi atitinkamų priemonių jį sustabdyti, inicijuoti pagalbos vaikams teikimą.
2017 m. kovo 30 d. priimtas Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame įtvirtintas budinčio globotojo institutas.
Generalinės prokuratūros, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2011 m. sausio 27 dienos bendradarbiavimo susitarimas tobulinamas, siekiant užtikrinti geresnę vaiko teisių apsaugą baudžiamajame ir civiliniame procese. Prie bendradarbiavimo susitarimo ketina prisidėti nauji partneriai, Policijos departamentas ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Anot ministerijos, šiuo metu Lietuvoje veikia 21 Mobili pagalbos grupė vaikams nukentėjusiems nuo seksualinio išnaudojimo. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centre pagalba suteikta 88 vaikamsi (2016 m. 77 vaikai patyrė seksualinį smurtą), atlikta 18 apklausų (po 2017 m. sausio 1 d. 14 apklausų), 16 teismo medicinos eksperto apžiūrų (po 2017 m. sausio 1 d. 14 apžiūrų), organizuoti mokymai 107 įvairių sričių specialistams.
Be to, nelaukiant įstatymų ir finansavimo, dešimt šalies savivaldybių rado galimybių vaiko teisių apsaugos skyrių veiklą užtikrinti visą parą. Tai Kauno miestas, Pagėgiai, Šiaulių miestas, Kaišiadorių rajonas, Kalvarijų savivaldybė, Alytaus rajonas, Vilkaviškio rajonas, Molėtų rajonas, Širvintų rajonas ir Lazdijų rajonas.
Pasigenda politinės valios
Tačiau opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovė Seime Monika Navickienė tikina, kad ministerija vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka rūpinasi vangiai.
„Galima pastebėti, kad vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas pradėtas svarstyti chaotiškai, nuomonės esmingai skiriasi. Kol kas aš nematau netgi pačios ministerijos nuoseklios pozicijos, jau nekalbant, kad skiriasi nuomonės dėl įvairiausių nuostatų. Realiai nėra matoma, kaip bus įgyvendinta reforma, nėra skirta reikiamų resursų, nėra paruoštų žmonių. Jau nekalbu, kad terminų, kurie buvo minimi, nėra realu laikytis“, – sakė M.Navickienė.
Pasak jos, ministerija kol kas nėra išreiškusi aiškios nuomonės, koks turėtų būti galutinis projektas.
„Šiandien nėra jokių ženklų apie postūmį įgyvendinimo link“, – apibendrino M.Navickienė.
Pasak jos, Seimo narių nuomonės skiriasi esminiais vertybiniais klausimais – valstybės galimybe kištis į šeimos reikalus, smurto sąvoka, privalomo pranešimo apie smurtą.
„Pasiūlymų yra milžiniškas kiekis, todėl be konkrečios politinės lyderystės bus labai sudėtinga. Tie klausimai yra vertybinio pobūdžio, kur rasti kompromisą yra labai sunku. Jeigu mes leisime tai diskusijai labai ilgai tęstis, tai rizikuosime, kad įstatymo projekto priėmimas labai nusikels ir sukels daugiau aistrų nei atneš realių pokyčių, kurių labai reikia. Man atrodo, kad reikia imti ir daryti kuo skubiau ir reglamentuoti viską, ką tik galima, kad tik visuomenėje atsirastų supratimas, jog vaikai bus saugesni“, – kalbėjo ji.
M.Navickienės teigimu, ministerija gali pradėti centralizaciją ir nesulaukusi įstatymo priėmimo Seime, gali pradėti ieškoti finansavimo reformai, tačiau kol kas delsia imtis veiksmų.
Parengtomis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisomis turi būti apibrėžiamas smurtas prieš vaiką ir jo formos, įtvirtinamas vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo sistemos centralizavimas, stiprinamas socialinis darbas su vaiku ir šeima, įtvirtinamos socialinių globėjų, kaip profesionalių darbuotojų, paslaugos.
Įteisinama atvejo vadybininko (koordinuojančio socialinių paslaugų teikimą šeimai) sąvoka bei nustatomos jo funkcijos, apibrėžiamos mobiliosios iš įvairių specialistų sudarytos komandos, kurios intensyviai dirbs su šeimomis. Tokių mobilių komandų planuojama sudaryti 10, jose dirbs psichologai, socialiniai darbuotojai, priklausomybių specialistai. Taip pat sukuriama prevencinio darbo su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis sistema, o į pranešimus apie grėsmę vaikui bus reaguojama visą parą.
