Patarėjos teigimu, ir dabar galioja panaši paslauga, kai iš narkotikų vartotojų surenkami seni švirkštai ir duodami nauji, siekiant išvengti infekcijų plitimo. Idėja išplėsti šią paslaugą, pasak ministro atstovės, kol kas tik derinimo stadijoje.
„Sveikatos apsaugos ministerija jokiu būdu dar nieko nesteigia. Man atrodo, kad šiuo metu yra daugiau politikavimas ir žmonių klaidinimas, nes kol kas nei tokio kambario koncepto, nei detalių, nei komandos, kuri turėtų dirbti, dar nėra aprašyta“, – pirmadienį žurnalistams sakė S.Bieliūnė.
„Tai nėra skirta visai populiacijai, mes nekalbame apie jokį legalizavimą, tai yra išimtinai probleminių vartotojų ir žemo slenksčio paslaugų kontekste“, – pridūrė ji.
Ji reagavo į socialdemokrato Algirdo Syso nuogąstavimus dėl naujo rengiamo žemo slenksčio paslaugų teikimo aprašo.
Patarėjos teigimu, tokia praktika jau daugelį metų galioja ir kitose šalyse.
„Tą turi Danija, tą turi Vokietija, tą turi Norvegija ir kitos šalys. Teko pačiai asmeniškai lankytis. Šiuo metu, kai duodame tik sterilų švirkštą ir dezinfekcinę servetėlę, mes taip pat duodame žinodami, kad jie vartoja, tačiau mes su jais dar menkai dirbame siekdami motyvuoti juos nueiti į pačią gydymo sistemą“, – teigė sveikatos apsaugos ministro patarėja.
NTAKD: priemonė padeda mažinti mirčių nuo perdozavimo
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) irgi laikosi tos pačios pozicijos, kad narkotikų vartojimo kambarių steigimas negali būti tapatinamas su narkotinių ir psichotropinių medžiagų legalizavimu.
Anot departamento, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras saugesnio narkotikų vartojimo kambarius kartu su naloksono rinkinių išdavimo į namus programomis laiko pagrindinėmis priemonėmis, padedančiomis mažinti mirčių dėl perdozavimo skaičius.
NTAKD atsakyme BNS nurodoma, kad narkotikų vartojimo kambariai sudaro galimybę kontaktuoti su narkotikų vartotojais, nukreipti juos socialinių ar sveikatos priežiūros paslaugų gavimui, padeda išvengti nepageidaujamų narkotikų vartojimo gyvenamosiose aplinkose pasekmių.
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis, tokie kambariai veikia Belgijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Norvegijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Nyderlanduose.
Nerimauja dėl legalizavimo
Opoziciniai socialdemokratai nerimauja, kad planai dėl tokių kambarių steigimo reikštų narkotikų legalizavimą.
„Tai yra legalizavimas, nes teisia šviesiai parašyta, atsiranda nauja sąvoka „saugesnio narkotikų vartojimo kambarys“. Reikėtų pabrėžti, kad narkotikai uždrausti Lietuvoje“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė A.Sysas.
Žemo slenksčio paslaugos yra anoniminės sveikatos priežiūros paslaugos asmenims, vartojantiems švirkščiamuosius narkotikus, siekiant sumažinti su rizikinga elgsena susijusį infekcijų plitimą, perdozavimo ir mirties atvejų riziką, nusikalstamumą bei kitas neigiamas pasekmes.
Sveikatos apsaugos ministro teigimu, tai yra „kultūringos skandinaviškos praktikos diegimas sveikatos gydymo įstaigose“.
Lietuvoje daugiau kaip dešimtyje miestų veikia žemo slenksčio paslaugų kabinetai, į kuriuos gali kreiptis visi švirkščiamųjų narkotikų vartotojai. Viena pagrindinių čia teikiamų paslaugų yra švirkštų ir adatų išdavimas, siekiant kontroliuoti per kraują perduodamų ligų, tokių kaip ŽIV, virusinių hepatitų, plitimą.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, žemo slenksčio kabinetų paslaugų gavėjai juose kasmet apsilanko maždaug 40–50 tūkst. kartų. Nuolatinių žemo slenksčio paslaugų gavėjų skaičius yra nepastovus, anksčiau siekdavo apie 1–2 tūkst. ar kiek daugiau, tačiau pastaraisiais metais šis skaičius mažėjo – 2019 metais registruoti 746 nauji paslaugų gavėjai, 2018 metais – 820.
