S.Skvernelio Vyriausybė buvo buriama kitaip nei ankstesnės: kandidatų paieškos plotai buvo gerokai didesni, nes partinė priklausomybė šį kartą nelaikyta vertybe.
Todėl nuo pat jos lipdymo pradžios daug kam kilo klausimas – iš kur atsirado šie žmonės, kurie ketveriems metams pastatyti prie ministerijų vairo?
S.Skvernelis ne kartą akcentavo, kad ministrų ieškojo pats.
Ir į 15min klausimus apie naujos Vyriausybės konstravimą ministras pirmininkas atsakė lakoniškai. Anot jo, pagrindiniai kriterijai renkantis kandidatus buvo profesionalumas, srities išmanymas, profesinė patirtis ir ryžtas realiems pokyčiams.
„Informacija apie kandidatus buvo renkama įvairiais būdais, šio proceso metu premjerui talkino ir jo komandos nariai, kiti žmonės“, – S.Skvernelio žodžius 15min raštu perdavė jo patarėjas Tomas Beržinskas.
Jis pridūrė, kad kandidatų atrankos procese Konstitucijoje numatytais pagrindais dalyvavo ir prezidentė, o premjero teisė teikti kandidatą buvo visiškai išlaikyta.
„Visus kandidatus premjeras teikė savarankiškai, kiti asmenys sprendimams neturėjo jokios įtakos“, – pabrėžė ministro pirmininko patarėjas.
Tiesa, nemaža dalis ministrais tapusių kandidatų pripažino pasiūlymo sulaukę vos prieš savaitę ar likus kelioms dienoms iki tada, kai jų pavardės buvo paskelbtos viešai.
Kodėl kandidatai netinka, S.Skvernelis nebeklausė
Tačiau 15min šaltinių LVŽS teigimu, prezidentės vaidmuo šiame procese buvo didesnis.
Visos pavardės, prieš apie jas sužinant visuomenei, buvo neoficialiai derinamos su prezidentūra, o kai kurie žmonės, kuriuos į ministrus ketino siūlyti S.Skvernelis, filtro nepraėjo.
15min šaltinis sakė, kad tokiais atvejais buvo nedviprasmiškai leidžiama suprasti, jog šio žmogaus geriau nesiūlyti, o dėl kokių priežasčių – S.Skvernelis net nesigilindavo, nes žinojo, kad kandidatas yra tiesiog netinkamas ir jis „nepraeis“.
Anot šaltinio, kalbos, kad Stasys Jakeliūnas į finansų ministrus nebuvo siūlomas dėl to, kad jis nepatiko D.Grybauskaitei, yra tiesa.
Valstybės vadovei jis nepatiko dėl kietakaktiškumo. Esą jei iki tapdamas Seimo nariu S.Jakeliūnas dar mokėjo ieškoti kompromisų, po to ši savybė ėmė nykti ir tai pastebėjo visi.
Tuo metu Viliaus Šapokos kandidatūra „atėjo“ ne iš prezidentūros, o iš S.Skvernelio komandos. Mažiausiai diskusijų kilo dėl Aurelijaus Verygos ir Lianos Ruokytės-Jonsson. Beje, kultūros ministrę su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) partijos pirmininku Ramūnu Karbauskiu supažindino muzikantas Andrius Mamontovas.
Šaltinis sakė, kad į ministrų kabineto formavimą R.Karbauskis iš tiesų nesikišo.
Nuomonės dėl prezidentės įtakos skiriasi
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Vitalis Nakrošis 15min šią Vyriausybę linkęs laikyti iš dalies prezidentine. Jo teigimu, tai patvirtina itin sutampantys prezidentūros ir Vyriausybės dėstomi prioritetai.
„Valdančioji dauguma daug postų atidavė prezidentūrai, kai kurie postai buvo atiduoti viešai – užsienio reikalų, krašto apsaugos ministrų, kiti buvo derinami su prezidente ir turbūt prezidentūra rekomendavo dalį ministrų. Mes, aišku, iki galo to nežinome“, – pabrėžė politologas.
TSPMI dėstytojas Liutauras Gudžinskas 15min prisipažino nesantis iš tų, kurie tvirtai tiki hipoteze, jog ministrų kabinetą suformavo prezidentūra.
Žiūrint į politinę dėlionę, dabar prezidentės įtaka yra ganėtinai apribota.
„Žiūrint į politinę dėlionę, dabar prezidentės įtaka yra ganėtinai apribota. LVŽS frakcija yra pakankamai didelė, kad ji galėtų pati ieškoti savo kandidatų. Prezidentės įtaka stiprėja, jeigu valdžią sudaro daugiau partijų ir ji yra susiskaldžiusi“, – teigė jis.
Tačiau, politologo teigimu, LVŽS yra žmonių, kurie nori daryti įtaką ir mažiau skaitytis su kitais.
L.Gudžinskas teigė, kad Lino Linkevičiaus ir Raimundo Karoblio atvejais tikrai galima sakyti, jog šalies vadovės įtaka buvo pagrindinė, ypač turint galvoje, kad R.Karoblis buvo Lietuvos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, tai reiškia, kad palaikė ryšį su prezidente.
„Jis yra technokratinio tipo žmogus, kuriuos, mano nuomone, prezidentė tiesiog gerbia“, – pastebėjo politologas.
Jis svarstė, kad švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės kandidatūra taip pat galėjo „ateiti“ iš prezidentūros, nes prieš tai kaip kandidatai į šias pareigas minėti kiti asmenys, artimesni LVŽS.
Kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonsson dalyvavo rengiant programą, todėl jos kandidatūra nuostabos nesukėlė, kaip ir sveikatos apsaugos ministro A.Verygos.
Tuo metu, politologo teigimu, akivaizdu, kad vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas yra S.Skvernelio žmogus, dėl aplinkos ministro Kęstučio Navicko, anot pašnekovo, greičiausiai taip pat sprendė premjeras.
Jis pridūrė, kad gali būti, kad susisiekimo ministro Roko Masiulio kandidatūra jau iš anksto turėjo D.Grybauskaitės pritarimą, tuo metu Vilniaus arkivyskupijos „Caritui“ vadovavęs Linas Kukuraitis „atėjo“ iš religinės-pasaulietinės organizacijos, o LVŽS rodo prielankumą tokioms organizacijoms bei jų propaguojamoms idėjoms – tai parodė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės pavyzdys.
„Lietuvoje susiklostė tokia situacija, kad antipartiškumas tampa svarbus“, – teigė politologas.
Žygimantą Vaičiūną prie Energetikos ministerijos vairo, pasak politologo, pastatė kaip gerai užsirekomendavusį biurokratą, kuris tęstų darbus, kol bus priimtas sprendimas dėl ministerijos naikinimo.
TSPMI dėstytojas pabrėžė, kad liūdna buvo stebėti kandidatų į teisingumo ministrus paiešką, o Milda Vainiutė yra kandidatė „tik iš bėdos“. Pašnekovas taip pat svarstė, kad Mindaugo Sinkevičiaus siūlymas į ūkio ministrus galėjo būti Algirdo Butkevičiaus sprendimas, nes A.Butkevičius jaunąjį partijos kolegą gali matyti savo įpėdiniu.
Nepartiniai ministrai gali pritrūkti svorio
L.Gudžinsko teigimu, tai, jog didžioji dalis Vyriausybės – nepartiniai, nėra nei pliusas, nei minusas, be to, jis patikino nelaikantis Vyriausybės šios valdžios silpnąja grandimi.
„Klausimas, kokia bus sąveika su parlamentu, ir tai didele dalimi priklauso nuo to, kaip valdančioji dauguma tarpusavyje bendraus, o didžiausia frakcija organizuos darbą. Iš pastarųjų kelių savaičių matyti, kad situacija yra ganėtinai liūdna: labai daug nuomonių keitimo, tarpusavio prieštaravimų“, – pabrėžė jis.
Bus labai įdomu matyti visą politikos dinamiką.
Tuo metu V.Nakrošis pabrėžė, kad LVŽS šiuo metu vyrauja dviguba lyderystė ir greitai pamatysime vis dažnesnį nuomonių išsiskyrimą ir įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios nesutarimus.
„Yra rizika, kad net profesionalai neturės politinio svorio Seime, kad galėtų apginti savo iniciatyvas, ir tai gali būti nesutarimų priežastimi. Bus labai įdomu matyti visą politikos dinamiką“, – teigė V.Nakrošis.
